Kompiuterinis ir magnetinio rezonanso tomografai. Kuo jie skiriasi?

Kodėl gydytojai neskiria man magnetinio rezonanso, kuris, girdėjau, neturi rentgeno spindulių ir ne taip neigiamai veikia organizmą.

Ar dėl to, kad magnetinio rezonanso tyrimai brangesni?

Ar taip taupoma?

Norėčiau daugiau sužinoti apie tai, kuo skiriasi šie du aparatai ir kuo vadovaujasi gydytojai, skirdami, kokį tyrimą pacientui reikėtų atlikti?

Ačiū už atsakymą, Rimantas, 59 m.“

Į šį klausimą paprašėme atsakyti specialistų.

Kuo kompiuterinis tomografas (KT) skiriasi nuo magnetinio rezonanso (MR) aparato?

Išties daugelis žmonių nežino, kuo šie aparatai skiriasi.

Ir nenuostabu, nes patys įrenginiai yra panašūs – primena vamzdį, į kurį žmogus turi atsigulti.

Vis dėlto jų veikimo principas yra visiškai kitoks, nors ir abiejų skirtingų aparatų tyrimai papildo vienas kitą.

Kompiuterinis tomografas žmogaus kūną veikia rentgeno spinduliais.

Kompiuterinio tomografo nauda viršija žalą, nes yra žymiai svarbiau stebėti, ar neatsinaujino onkologinė liga negu galvoti apie jo padaromą įtaką organizmui.

Taip, atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, žmogus yra švitinamas jonizuojančiąja spinduliuote.

Tad ne veltui prieš skirdami šį tyrimą gydytojai – šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas (tyrimą skiria tik gyd. specialistas) – turi gerai pasverti, ar jis reikalingas, t. y. laikytis griežtų šių tyrimų skyrimo indikacijų, laikytis nustatytų ligos sekimo algoritmų.

Magnetinio rezonanso aparato tyrimo esmė –stiprus magnetinis laukas ir radijo bangos.

Tai labai stiprus laukas, nes užėję į patalpą, kur stovi magnetinio rezonanso aparatas, su banko kortelėmis, mobiliuoju telefonu ar fotoaparatu, juos galite sugadinti.

Nėra nustatyta neigiamo magnetinio rezonanso poveikio žmogui, išskyrus tai, kad po gana ilgo tyrimo kūno temperatūra gali pakilti 1 laipsniu.

Kompiuterinis tomografas tinka, kai greitai reikia ištirti didelę dalį kūno, pvz., po traumos įvertinti daugybinius krūtinės ląstos, pilvo, plaučių, kaulų sužalojimus. Taip pat ištirti navikinio proceso išplitimą organizme.

Tai pagrindinis tyrimas onkologijoje vertinant krūtinės, pilvo, dubens vidaus organus.

Jis įtrauktas į visus šių sričių ištyrimo algoritmus ir paskiriamas planiniam pacientų stebėjimui, ar neatsinaujino liga, bei radus pakitimų echoskopiškai ar laboratoriniuose tyrimuose.

Magnetinis tomografas geriau mato minkštuosius audinius, t. y. jis yra pranašesnis tiriant smegenų audinį, sąnarių ligas ir pan.

Magnetiniu rezonansu negalima tirti žmonių, kurie turi širdies stimuliatorius, su magnetiniu lauku nesuderinamų metalinių protezų ar implantų.

Magnetinis rezonansas šių sričių tyrimui pasirenkamas tais retais atvejais, kai reikia patikslinti KT radinius, kompiuterinės tomografijos atlikti negalima (nėštumo metu) arba ji bus neinformatyvi (negalima leisti kontrastinės medžiagos dėl sutrikusios inkstų funkcijos ar alergijos jodui).

Tinkamai atliktas KT kai kuriais atvejais netgi informatyvesnis už MR.

Tačiau kad ir kokia moderni ir brangi būtų diagnostinė įranga, ligą pacientui visada nustato gydytojas.

Kartais, norint išsiaiškinti negalavimų priežastį, užtenka išsitirti kraują, atlikti paprasčiausią tyrimą echoskopu, nes tomografiniai tyrimai neatsako į absoliučiai visus klausimus.

Vis dar pasitaiko, kai žmonės ima ir nusprendžia, jog jiems būtinai reikia išsitirti brangiausiu būdu – kompiuteriniu ar magnetinio rezonanso tomografu.

Profilaktiškai tyrimai šiais aparatais neatliekami.