Kas yra alergija ir maisto netoleravimas?

Daugelis esame patyrę, kad kartais tam tikri maisto produktai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pažymi, kad imuninės reakcijos būdingos maisto medžiagų sukeltoms alergijoms, tuo tarpu nepageidaujamos neimuninės reakcijos į tam tikrus maisto produktus gali pasireikšti dėl maisto netoleravimo (pvz., laktozės netoleravimas), farmakologinio efekto (pvz., migrena, sukelta cheminių medžiagų, tokių kaip aspartamas, mononatrio glutamatas, nitratai/nitritai, alkoholis, kava ir šokoladas) arba toksinio efekto (apsinuodijimas maistu).

Kuo skiriasi alergija nuo maisto produktų netoleravimo?

Alergija - tai sustiprėjęs imuninės sistemos atsakas į išorines antigenines ar alergines medžiagas. Alergines reakcijas gali sukelti ne tik pats maisto produktas, bet ir į jį įdėti maistiniai dažai, konservantai, tirštikiai ar pagardai.

Tuo tarpu maisto netoleravimas, kaip aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vyriausioji specialistė Vita Gapšytė, yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema. Priešingai nei esant alergijai, kartais žmonės netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, nejaučia jokių nepageidaujamų reakcijų. Maisto netoleravimas pasitaiko dažniau nei tam tikrų maisto produktų sukelta alergija.

Kaip gali pasireikšti šios nepageidaujamos reakcijos į maisto produktus?

Pagrindiniai alergijos simptomai:

• Odos bėrimai (atsiranda dilgėlinės tipo bėrimai, kuriems būdinga baltos arba raudonos spalvos odos patinimai), niežulys;

• Pilvo skausmai, pilvo pūtimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, išmatose gali būti gleivių;

• Simptomai primenantys peršalimą (dažnos slogos, kosulys). Alergija maistui gali būti bronchinės astmos priežastimi;

• Neaukšta temperatūra (37,2 °C, 37,5 °C);

• Limfmazgių padidėjimas;

• Anafilaksija. Tai nedažna, tačiau labai ūmi bei gyvybei pavojinga alerginė reakcija, kuri gali pasireikšti visais alergijai būdingais simptomais bei sumažėjusiu kraujo spaudimu ir sutrikusiu kvėpavimu.

Maisto netoleravimas gali sukelti panašius simptomus kaip ir alergija, todėl šios dvi būklės dažnai yra maišomos. Maisto produktų sukelta alergija, anot V.Gapšytės, kyla dėl imuninių procesų, kurie gali paveikti daugelį organų sistemų ir gali sukelti gyvybei pavojingas būkles. Tuo tarpu maisto produktų netoleravimas dažniausiai atsiranda palaipsniui, sukelia mažiau pavojingas būkles ir dažniausiai apsiriboja tik virškinimo sutrikimais.

Pagrindiniai maisto alergijos ir netoleravimo skirtumai

Alergija Netoleravimas

Gali atsirasti staiga Dažniausiai išsivysto palaipsniui

Kyla dėl imuninių procesų Imuniniai procesai nedalyvauja

Gali išsivystyti gyvybei pavojingos būklės Pavojus gyvybei žymiai mažesnis

Kaip išvengti alerginių ar maisto netoleravimo sukeltų nepageidaujamų reakcijų?

Kadangi alergija maisto produktams atsiranda dar kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai siūlo keletą patarimų mamoms, kaip galima bent iš dalies sumažinti alergijos atsiradimą vaikui:

• Speciali dieta nėščiajai nereikalinga, tačiau nerekomenduojama piktnaudžiauti dažniausiai alergizuojančiais maisto produktais;

• Rekomenduojama naujagimį maitinti motinos pienu;

• Nerekomenduojama maitinti naujagimį karvės pienu ar sojų mišiniais pirmosiomis gyvenimo dienomis;

• Nustačius alergiją ar tam tikrų maisto produktų netoleravimą rekomenduojama pakaitinė dieta – kai alergizuojantys maisto produktai pakeičiami kitais, nealergizuojančiais maisto produktais, atsižvelgiant į pagrindinių maisto produktų maisto medžiagų kiekį ir energinę vertę.

Pagrindinis būdas siekiant išvengti alergijos ir maisto netoleravimo sukeltų simptomų yra nepageidaujamas reakcijas sukeliančių maisto medžiagų vengimas.

Kaip sužinoti ar perkamo maisto produkto sudėtyje yra alergizuojanti ar netoleruojama sudedamoji dalis?

Instituto specialistė V. Gapšytė pataria visiems vartotojams atidžiai skaityti perkamų maisto produktų etiketes.

Lietuvos higienos normoje HN 119:2002 ,,Maisto produktų ženklinimas“ nurodomos maisto produktų sudedamosios dalys, kurios gali sukelti alergijas arba netoleravimą. Jos privalo būti pateikiamos etiketėje, nurodant šios sudedamosios dalies pavadinimą, išskyrus atvejus, kai maisto produkto pavadinimas aiškiai nurodo atitinkamą sudedamąją dalį.

Alergijas ar netoleravimą galinčios sukelti maisto medžiagos:

• Javai, turintys tam tikros medžiagos- glitimo,

• Vėžiagyviai ir jų produktai;

• Kiaušiniai ir jų produktai;

• Žuvys ir kai kurie jų produktai, moliuskai ir jų produktai;

• Žemės riešutai ir jų produktai;

• Sojų pupelės ir kai kurie jų produktai;

• Pienas ir kai kurie jo produktai;

• Riešutai (migdolai, lazdyno riešutai ir kt.);

• Salierai ir jų produktai;

• Garstyčios ir jų produktai;

• Sezamų sėklos ir jų produktai;

• Lubinai ir jų produktai;

• Sieros dioksidas ir sulfitai, kurių koncentracija didesnė kaip 10 mg/l, išreikšta kaip SO2.

Svarbu

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto speciaistai informuoja:

Jei ženklinant daugiau kaip 1,2 tūrio proc. turinčius alkoholinius gėrimus, medžiagos, galinčios sukelti alergijas ar netoleravimą, yra nenurodomos pavadinime ar sudedamųjų dalių sąraše (jei sudedamųjų dalių sąrašas yra), šios sudedamosios dalys turi būti nurodomos žodžiais “Sudėtyje yra“, po kurių nurodomas atitinkamos sudedamosios dalies pavadinimas.

Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. bus taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuris dar labiau sugriežtins reikalavimus ženklinant medžiagas, galinčias sukelti nepageidaujamas reakcijas šioms medžiagoms jautriems žmonėms.

Vadovaujantis šiuo reglamentu informacija apie alergijas arba netoleravimą sukeliančias medžiagas turi būti aiškiai išskirta iš kitų sudedamųjų dalių sąrašo, pvz., pasirenkant tam tikrą spalvą, šriftą, stilių arba fono spalvą.

Pagal naująsias taisykles taip pat bus privaloma nurodyti nefasuoto maisto ir restoranuose ar kitose viešojo maitinimo įstaigose tiekiamo maisto sudėtyje esančius alergenus – taip siekiant geriau apsaugoti asmenis, kurie gali būti alergiški šiems maisto produktams.