Gyvenam vis ilgiau
Dabar vyrai Lietuvoje gyvena vidutiniškai 68,5 metų, nors dar 2007-aisiais jų gyvenimo trukmė nesiekė 65 metų. Moterys gyvena vidutiniškai 79,1 metų - dvejais metais ilgiau nei 2007-aisiais.
Ilgėja ir vadinamojo sveiko gyvenimo trukmė, tai yra amžius, iki kurio žmogaus nekamuoja lėtinės ligos. Dabar lietuviai sveiki išlieka vidutiniškai iki 54 metų, o štai 2005-aisiais ligų pavykdavo išvengti tik vidutiniškai iki 51 metų.
Tačiau kai lyginamės su kitomis ES šalimis, vis tiek esame trumpaamžių tauta. Lietuviai vyrai ir toliau gyvena trumpiausiai visoje ES - beveik 12 metų trumpiau nei ilgiausiai visoje ES gyvenantys švedai ir ispanai, kurių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė dabar siekia atitinkamai 79,8 ir 79,6 metų. Už lietuves trumpiau gyvena bulgarės (77,4 metų) ir makedonės (77,2 metų), tačiau nuo ilgaamžiškiausių ispanių ar prancūzių, kurios vidutiniškai gyvena 85,3 metų, lietuvės savo gyvenimo trukme atsilieka.
Paradoksai - ne tik Lietuvoje
Pastaruosius trejetą metų projektą „Senėjančios visuomenės ilgalaikės ekonominės perspektyvos“ vykdę tyrėjai iš Ispanijos, Danijos, Vokietijos ir Austrijos mėgino sujungti į visumą fiziologinį senėjimo procesą ir faktą, kad senėjimui gali daryti įtaką išoriniai veiksniai - pajamos ir sveikatos priežiūros veiksmingumas, išsilavinimo lygis, investicijos į sveikatą, mankšta, gerai subalansuota dieta ir kt.
Tyrimo autoriai teigia, kad asmens sprendimui investuoti į sveikatą ir dietas daro įtaką didesnės pajamos. Investuojantys į šias sritis žmonės lėčiau sensta ir ilgiau būna sveiki. Asmens pajamoms padidėjus 100 proc., gyvenimo trukmė gali pailgėti 8 proc.
Labiau išsilavinę žmonės paprastai gyvena ilgiau, nes jie turi stipresnį savisaugos instinktą, lemiantį sveiką elgesį ir gyvenimo būdą. Kiekvieni papildomi studijų metai pailgina gyvenimo trukmę maždaug šešiais mėnesiais.
Didesnės pajamos daro poveikį ilgaamžiškumui, bet ne išėjimo į pensiją amžiui, todėl didesnės pajamos asocijuojasi su gyvenimo trukme išėjus į pensiją.
Nieko nestebina teiginys, kad ilgiausiai gyvena labiau išsivysčiusių pasaulio šalių piliečiai. Teigiama, kad modernios išsivysčiusių šalių visuomenės sensta ir žmonės gyvena ilgiau, nes užtikrinama gera sveikatos priežiūra ir sveikatos apsauga: sveikas maistas, gyvenimo būdas, geras poilsis, laiku diagnozuotos ligos ir ėmimasis priemonių ligoms pašalinti, užkertant kelią joms plisti.
Tačiau, mokslininkų teigimu, paradoksas yra toks, kad kiekvienoje atskirai paimtoje šalyje didžioji ilgaamžių dalis gyvena vargingiausiuose regionuose - Italijoje ilgiausiai gyvena kalnų kaimelių, įsikūrusių centrinėje Sardinijoje, gyventojai, Kinijos ilgaamžiai taip pat susitelkę aukštikalnių rajonuose.
Didžiausias ilgaamžiškumo „draustinis“ yra Japonijos sala Okinava. Ten vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra 78 metai, o moterų - 86. Net kas dutūkstantasis Okinavos gyventojas išgyvena iki šimto metų. Tuo tarpu pati Okinava laikoma vargingiausia Japonijos prefektūra. Jokios pramonės čia nėra, o gyventojai verčiasi turizmu ir žemės ūkiu.
Ekonominė našta?
Prognozuojama, kad 2030 m. beveik 25 proc. ES gyventojų bus vyresni nei 65 metų (2005 m. tokių buvo 17 proc.), o 2050 m. žmonių, vyresnių nei 65 metai, skaičius padvigubės, palyginti su darbingo amžiaus žmonėmis (nuo 15 iki 64 metų).
Dabartinis senėjimo tempas ES darosi ekonomiškai sunkiai pakeliama našta. Senstant visuomenei, sunkėja mokesčių našta ekonomiškai aktyviems darbingo amžiaus gyventojams, o seniems žmonėms iškyla sveikatos, apsitarnavimo, prisitaikymo buityje ir visuomenėje problemų.
Kas, kur ir kiek?
Vidutinė urvinio žmogaus gyvenimo trukmė neviršijo aštuoniolikos metų, o ir antikos laikais žmonės gyveno ne ką ilgiau - maždaug iki 22 metų. Žmogaus gyvenimą tais laikais trumpino karai, vargingas bei vienodas maistas ir ligos.
Antropologų nuomone, kas šimtą metų žmogaus gyvenimo trukmė vidutiniškai ilgėjo tik vienais metais, kol XIX amžiaus viduryje pasiekė 37 metus.
Japonų vidutinė gyvenimo trukmė yra ilgiausia - net 82 metai.
Jauniausi miršta Afrikos valstybės Zimbabvės gyventojai - jie išgyvena vidutiniškai iki 37 metų. Pirmiausiai tai susiję su tuo, kad Zimbabvėje labai paplitęs žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). Juo užsikrėtę beveik ketvirtadalis šalies gyventojų.
Daugumoje Afrikos šalių žmonės retai sulaukia penkiasdešimtojo gimtadienio.
Nuo japonų šiek tiek atsilieka islandai, kurie vidutiniškai gyvena iki 79 metų.
Rašyti komentarą