Termometrų pirmtakai
Apskritai, ką apie jį žinote? Ar tiesa, kad šiandien temperatūrą galima pamatuoti ir per atstumą?
Pirmasis, atkreipęs dėmesį į pakilusią ligonių kūno temperatūrą, buvo V a. pr. m. e. gyvenęs medicinos pradininkas Hipokratas.
Pirmąjį termometrą 1593 m. sukūrė italų astronomas, matematikas, filosofas ir fizikas Galilėjas Galilėjus, kadaise ištaręs lemtingąją frazę apie žemę "O vis dėlto ji sukasi". G. Galilėjaus išradimas į šiuolaikinį termometrą nelabai panašus, nes jis nerodė konkrečių reikšmių, kito tik jame esančio skysčio lygis. Mokslininkai G. Galilėjaus prietaisą vadino termoskopu arba termometru be skalės. Vanduo jame pakildavo arba nusekdavo. Šį procesą lemdavo temperatūra.
G. Galilėjaus amžininkas, dar vienas italų mokslininkas gydytojas Santorio sukonstravo analogišką termoskopą, kuriuo matuodavo ligonių temperatūrą. Tai buvo stiklinis skysčio pripildytas rutulys, prie kurio buvo pritaisytas padalomis sužymėtas vamzdelis. Ligonio temperatūra buvo matuojama šiam kvėpuojant į prietaisą arba šildant jį rankomis.
Temperatūra - per atstumą?
XIX a. viduryje anglų gydytojas seras Tomas Clifordas Albutas sukūrė pirmąjį medicininį termometrą. Tai buvo mažas, maždaug 15,24 cm ilgio stiklinis vamzdelis. Svarbiausia yra tai, kad jis tikslią kūno temperatūrą sugebėdavo nustatyti maždaug per 5 minutes. Palyginus su ankstesnių mokslininkų išradimais ir iki to laiko naudotais termometrais, laikas, per kurį būdavo nustatoma ligonio kūno temperatūra, sutrumpėjo net 4 kartus.
Anglijoje sukurtas pirmasis medicininis termometras metams bėgant keitėsi visomis prasmėmis. Ilgus metus naudotą gyvsidabrio termometrą ne taip jau seniai pakeitė termometrai su kelių metalų lydiniu, skaitmeniniai ir infraraudonųjų spindulių termometrai.
Žinia, termometras reikalingas nustatyti tikslią ligonio temperatūrą. Ši informacija reikalinga tiek pačiam sergančiajam, tiek gydytojui, kad būtų parinktas tinkamas gydymas. Kartais žmonės prastai pasijunta būdami darbe ar mieste, kai po ranka neturi termometro. Neseniai kai kuriose vaistinėse imta teikti paslauga - galimybė nemokamai pasimatuoti temperatūrą. Tai žmonės gali padaryti naudodamiesi bekontakčiu termometru. Juo temperatūra pamatuojama skanuojant kaktos sritį virš antakių - nuo kaktos vidurio iki antakio pabaigos, smilkinio link. Anot vaistininkių, matuoti temperatūrą per atstumą - ne tik itin paprasta, patogu, bet ir higieniška, ypač jei tai daroma ne namie, o viešoje vietoje.
Naudinga žinoti
Ilgą laiką normalia žmogaus kūno temperatūra buvo laikomi maždaug 37 laipsn. C. Paskutinių mokslinių tyrimų duomenimis, vidutine normalia temperatūra reikėtų laikyti 36,8 laipsn. C. Svyravimas galimas nuo 36,2 laipsn. iki 37,5 laipsn. C. Matuojant temperatūrą skirtingose kūno vietose (pažastyje, burnoje, kirkšnyje, išeinamojoje angoje) temperatūra gali nežymiai skirtis. Pavyzdžiui, jei temperatūra matuojama burnoje, ji paprastai būna 0,5 laipsn. C mažesnė nei matuojant tiesiojoje žarnoje. Burnoje nepatartina matuoti temperatūros vaikams iki maždaug 5 metų ir psichinėmis ligomis sergantiems asmenims.
Kokia temperatūra yra pavojinga:
- kūdikiams didesnė nei 38 laipsn. C, vaikams iki trejų metų - didesnė nei 39 laipsn. C,
- net ir nedidelio temperatūros padidėjimo reikėtų vengti sergantiems kepenų ligomis,
- temperatūrai pasiekus 40 laipsn. C, gali prasidėti haliucinacijos, ligonį gali ištikti šilumos smūgis,
- temperatūrai pakilus iki 42 laipsn. C, sutrinka kvėpavimo sistema.
Rašyti komentarą