Kam reikalingas tas sveikas miestas?

Mane asmeniškai žavi Niujorko miesto su meru Maiklu Blumbergu priešakyje žingsniai sveiko miesto link. Griežtai apribotas automobilių eismas Brodvėjuje, uždrausta rūkyti parkuose bei pajūryje... Dabar jie kibo net į restoranų valgiaraščius - pamišo dėl riebalų ir druskos kiekio maiste.

Jungtinės Amerikos Valstijos turi nepriklausomą agentūrą, kuri tiria bei lygina įvairius gyvenimo kokybės parametrus miestuose. Taip galima sužinoti apie saugiausią miestą, geriausią vietą, kur gyventi su vaikais, ir pan. Analizuojama ir sveikų miestų tinklo veikla įvairiose srityse: fizinio aktyvumo, sveikatos būklės, mitybos, gyvenimo būdo ir kt. Mes kol kas to nedarome, bet, matyt, ateina laikas imtis tokios analizės.

Gydymas brangsta

Europos miestai irgi turi sveikų miestų tinklą, o kiekviena valstybė - ir savo tinklus, vienijančius mažesnius miestus ir kaimus bei gyvenvietes. Jų yra ne viena dešimtis. Bet skaitytojui turi kirbėti viena mintis - kam išvis tie judėjimai reikalingi? Ar negalima apsieiti be jų? Ne, nebegalima. Mat ligų gydymas pradeda visuomenei kainuoti tiek daug, jog tenka daryti viską, kas padėtų sumažinti sergančiųjų skaičių.

Tiesa, šiuo metu jau galima išgydyti daugelį ligų, nustatyti jas esant ankstyvoms stadijoms. Vis tobulėjant diagnostikai, medicina sugebės lengviau išgydyti žmogų, tačiau kartu daugės ir pacientų. Ne veltui yra toks medikų posakis: "Nėra sveikų žmonių, yra tik blogai ištirti pacientai." Juokas juokais, o resursų poreikis sveikatos paslaugoms nuolatos auga. Ir ribų tam nėra.

Sveikam būti nelengva

Tad būtina siekti, kad žmonės būtų kuo sveikesni ir gydytojai turėtų mažiau pacientų. Štai čia ir pradeda veikti sveiko miesto idėja. Žmogaus sveikatai įtakos turi viskas: darbo aplinka ir pajamos, galimybės keisti darbo vietą ir gauti paramą iš bendruomenės, savivaldybės ar valstybės institucijų, aplinkos ar būsto tarša, gyvenimo būdas ir sugebėjimas keisti ir keistis...

Šeimoje žmogus mokomas buitinių sveikatos įgūdžių, tampa visuomenės nariu, rūpinasi savo sveikata, kuria darnią aplinką. Jeigu biologinis, t.y. fizinis augimas yra užprogramuotas genetiškai, tai dvasinė raida yra veikiama socialinės aplinkos. Šeima, mokykla, gamykla ar panaši įstaiga suformuoja daugelį įgūdžių ir sukelia aibę problemų.

Tačiau kalbėdami apie žmogaus fiziologiją, visuomet prisiminkime jo gyvenimo sąlygas. Užterštame mieste sveikų nebūna. Kalbame ne tik apie cheminę taršą, bet ir apie "užterštą" socialinę aplinką, pavyzdžiui, aukštą nusikalstamumo lygį. Kuomet tai laiku nepašalinama, toks reiškinys tampa sudėtine bendruomenės dalimi, lygiai taip pat, kaip vėžys žmogaus kūne. Panašius "auglius" gamina ir bedarbystė, asocialūs žmonės, nesigydantys nuo tuberkuliozės ar AIDS ir t. t.

Vadinasi, sveikata yra sąlygojama ne tik asmeninių higieninių įgūdžių bei fizinio aktyvumo, kas yra būtinos, bet nepakankamos geros sveikatos sąlygos, tačiau ir visos tos aplinkos, kurioje gyvena atskiras žmogus, aspektai. Tam reikia priskirti aibę sričių. Juk saugumas gatvėje yra tokia pati svarbi sveikatos sąlyga kaip ir rankų plovimas prieš valgį. Apibendrinant galima teigti, kad normalios žmogaus sveikatos palaikymui yra būtinas ekologinis, socialinis ir fizinis saugumas.

Klaipėda įstojo į Sveikų miestų sąjungą. Tai visai nereiškia, kad ji jau tokia yra. Tačiau miestas to nori. Miestas to siekia. Ir jau dabar galima matyti ne tik pastangas, bet ir kai kuriuos rezultatus.