Kaip sumažinti šalčio poveikį žmogaus sveikatai

Kitos rizikos grupės – tai asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, asmenys su protiniais sutrikimais, vartojantys tam tikrus vaistus, imigrantai, atvykę iš kraštų, kuriems nebūdinga minusinė temperatūra. Vyresnio amžiaus žmonės priskiriami rizikos grupei, nes paprastai daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose ir yra mažiau judrūs, tad jų organizmo šilumos reguliavimo sistema gali būti sutrikusi.

Šaltis sukelia daug problemų sveikatos priežiūros ir socialinėms tarnyboms. Dėl šalčio padidėja mirtingumas, gali suaktyvėti jau turimos ligos (širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų). Esant šaltiems orams pirminės sveikatos priežiūros įstaigos ir ligoninės turi rūpintis didėjančiu pacientų, kenčiančių nuo šalčio poveikio, hipotermijos, nušalimų, traumų ir nelaimingų atsitikimų, kvėpavimo takų infekcijų ir širdies kraujagyslių ligų skaičiumi.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl šalčio poveikio po 1−3 dienų padidėja mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, po 3−4 dienų – nuo smegenų kraujotakos sutrikimų (insultų), po ilgiau nei 5 dienų – nuo kvėpavimo takų ligų. Žiemą širdies kraujagyslių ligos sudaro 50−70 proc. padidėjusio mirtingumo, kvėpavimo takų ligos – 15−33 proc.

Lietuvoje kasmet dėl šalčio poveikio miršta apie 400 žmonių.

Patarimai esant šaltiems orams:

• Planuokite savo veiklą atsižvelgdami į oro sąlygas (temperatūrą, vėją, snygį).
  • Nelieskite šaltų objektų plikomis rankomis. Nesiremkite į metalinius daiktus, transporto priemones.
  • Saugokite nepridengtas kūno vietas nuo nušalimų, kai temperatūra yra žemiau −10° C.
  • Reguliariai gerkite vandens, nes šaltis skatina dehidrataciją.
  • Valgykite pakankamai, nesilaikykite dietų, maistas turėtų būti kaloringas, kad organizmas sugebėtų pasigaminti daugiau energijos.
  • Venkite alkoholio, nes tai padidina hipotermijos riziką.
  • Nerekomenduojama vartoti daug kofeino turinčių produktų ar rūkyti, nes tai skatina organizmą greičiau prarasti šilumą.
  • Pasireiškus pirmiems kvėpavimo takų infekcijos požymiams, venkite kūno atšalimo.
  • Pagal oro temperatūrą bei planuojamą veiklą pasirinkite tinkamus drabužius, kad nebūtų šalta, bet kad ir neperkaistumėte. Pasyviai veiklai rekomenduojami šiltesni drabužiai.
  • Saugokitės, kad drabužiai nesudrėktų nuo vandens ar sniego, o taip įvykus, persirenkite sausais, nes drėgni drabužiai atšaldo kūną.
  • Ypač svarbu tinkamai apsaugoti pėdas, plaštakas ir galvą. Esant šaltam orui būtina dėvėti kepurę, nes daugiausia šilumos netenkama per galvą. Venkite pirštuotų pirštinių, siauros avalynės ir sintetinių drabužių. Tinkamiausi yra vilnoniai ir medvilniniai, nes tokie sulaiko daugiau šilumos.
  • Pasirūpinkite antklodėmis automobilyje.
  • Namuose taip pat svarbu dėvėti tinkamus drabužius.
  • Venkite didelio fizinio krūvio, nesiimkite jokių sunkių darbų šaltyje, ypač jei sergate širdies kraujagyslių ligomis, nes šaltis papildomai apkrauna širdį.
  • Atpažinkite pirmuosius nušalimo rizikos požymius: nemalonūs viso kūno šalčio pojūčiai, šalti rankų ir kojų pirštai, drebulys, rankų ir kojų pirštų skausmas, jų tirpimas, blyškios dėmės ant veido ir kitų odos sričių.

Patarimai rizikos grupės žmonėms:

• Vyresnio amžiaus žmonėms reikia šiltesnių drabužių, nes jų organizmas gamina mažiau šilumos. Einant į lauką būtina dėvėti kepurę, mūvėti šiltas pirštines ir kojines. Namuose reikia pasirūpinti, kad bent vienas kambarys būtų pakankamai šiltas.
• Kūdikiai yra labiau linkę sušalti, todėl lauke reikia dažniau tikrinti, ar jų rankos ir kojos yra šiltos. Vaikas turi jausti komfortinę temperatūrą.
• Jei sergate širdies ar plaučių ligomis, venkite aktyvaus poilsio lauke. Eidami į lauką nuo šalčio tinkamai apsaugokite galvą, rankas ir kojas. Jei naudojate inhaliatorių, jį reikia purkšti prieš einant į lauką.
• Jei sergate cukriniu diabetu, jūsų rankos ir kojos labiau pažeidžiamos šalčio, todėl pasirūpinkite išlaikyti jas šiltas.
• Jei sergate artritu, šaltis sustiprina simptomus, todėl sąnarius per šalčius reikia itin saugoti.