Kad velykiniai kiaušiniai būtų be "siurprizų"

Salmoneliozė – viena dažniausių maistu plintančių infekcinių ligų. Ja dažniausiai užsikrečiame vartodami kiaušinius, vištieną bei jų produktus.

Pasak Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos Galinos Zagrebnevienės, kasmet mūsų šalyje užregistruojama nuo 2 iki 3 tūkst. susirgimų salmonelioze. Apie 80 proc. susirgusiųjų asmenų gydomi ligoninėse. Dėl salmonelių – ligą sukeliančių bakterijų savybių greitai daugintis maiste bei gaminti toksiną dažnai tuo pačiu maistu apsinuodija visa šeima ar visa drauge šventusi kompanija. Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje buvo užregistruoti 294 salmoneliozės protrūkiai, iš kurių 173 (59 proc.) kilo šeimose. Daugiausia šios infekcijos atvejų bei protrūkių registruojama gegužės – spalio mėnesiais.

Salmoneliozė – tai infekcinė žarnyno liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus 12 – 72 val. po užsikrėtimo. Ligos sunkumas priklauso nuo prarytų bakterijų kiekio, asmens amžiaus, kitų sveikatos problemų. Sunkiau serga kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmonės bei asmenys su silpnesne imunine sistema.

Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Ligą sukeliančios bakterijos atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau yra jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms daugintis maiste yra nuo +20 iki +40 laipsnių.

Dažniausios salmoneliozės priežastys: netinkamas šiluminis maisto apdorojimas, netinkamas jo laikymas bei kryžminis maisto užterštumas tvarkymo vietose. Į maistą salmonelės taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių ar paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų.

Salmoneliozės profilaktikai vakcinos nėra. Salmoneliozės bei kitų maistu plintančių infekcijų riziką sumažinsite, jei laikysitės 5 pagrindinių taisyklių. Pasaulio sveikatos organizacija ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai pataria:

• RINKITĖS ŠVIEŽIĄ IR NESUGEDUSĮ MAISTĄ

Maistui gaminti vartokite švarų geriamąjį vandenį.

Nevartokite nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų.

Kruopščiai plaukite daržoves ir vaisius, ypatingai vartojamus be šiluminio apdorojimo.

Nevartokite maisto, kurio galiojimo terminas pasibaigęs.

Kodėl?

Nešvariame vandenyje, nepasterizuotame ar nevirintame piene ir jo produktuose gali būti sveikatai pavojingų mikroorganizmų. Termiškai apdorotas ar tinkamai nuplautas maistas yra saugesnis.

• TINKAMAI LAIKYKITE MAISTĄ

Nepalikite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas

Nedelsdami atvėsinkite nesuvartotą ar greitai gendantį maistą.

Karštus patiekalus iki patiekimo laikykite ne žemesnės kaip 60 laipsnių temperatūros.

Nelaikykite maisto ilgai net šaldytuve.

Neatitirpinkite užšaldyto maisto kambario temperatūroje. Tai darykite šaldytuve.

Kodėl?

Kambario temperatūroje pavojingi mikroorganizmai labai greitai dauginasi. Didelis jų kiekis pavojingas sveikatai. Žemesnėje nei 5 laipsniai ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje ligų sukėlėjų dauginimasis sumažėja arba nutrūksta.

• GERAI TERMIŠKAI APDOROKITE

Gerai išvirkite ar iškepkite gyvūninį maistą: mėsą, vištieną, kiaušinius, žuvį.

Iš šių produktų gaminami patiekalai turi būti pakaitinami iki ne žemesnės nei 70 laipsnių temperatūros.

Gerai paruoštos mėsos ar paukštienos besiskiriantis skystis yra skaidrus, bet ne rausvas.

Iš anksto paruoštą ar ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.

Kodėl?

Aukštesnėje nei 70°C temperatūroje praktiškai žūva visi ligą sukeliantys mikroorganizmai.

• ATSKIRKITE ŽALIAVĄ NUO VARTOJIMUI PARUOŠTO MAISTO

Laikykite atskirai žalią mėsą, paukštieną, žuvį nuo kitų maisto produktų.

Žalios mėsos, paukštienos, žuvies dorojimui naudokite atskiras lenteles ir peilius. Arba po sąlyčio su šiuo maistu juos gerai nuplaukite vandeniu su indų plovikliu ir išdžiovinkite.

Šaldytuve laikykite maistą taip, kad jis nesiliestų su žaliava.

Kodėl?

Žalioje mėsoje, paukštienoje, žuvyje ir jų skysčiuose gali būti pavojingų mikroorganizmų, kuriais maisto ruošimo metu gali būti užterštas kitas maistas.

• LAIKYKITĖS ŠVAROS

Plaukite rankas prieš maisto ruošimą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa.

Plaukite rankas pasinaudoję tualetu ir prieš valgį.

Pagaminę maistą, išplaukite ir dezinfekuokite visus virtuvės paviršius, įrankius, indus, naudotus maisto ruošimui.

Kodėl?

Nors dauguma mikroorganizmų žmonėms nepavojingi, tačiau dauguma jų randami dirvoje, vandenyje, žmonių bei gyvūnų žarnyne. Jie plinta per nešvarias rankas, virtuvės inventorių, šluostes. Tokiu būdu mikroorganizmai gali patekti į maistą.