Juozui Olekui primenama, kad jis pradėjo gydymo įstaigų restruktūrizavimą

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė primena ligoninių tinklo pertvarką kritikuojančiam opozicinės Socialdemokratų partijos nariui Juozui Olekui, kad jis šį procesą būdamas ministru 2003 metais ir pradėjo. Viceministrės manymu, tai, kas daroma dabar, reikėjo padaryt dar prieš dvidešimtmetį.

"Restruktūrizavimą pradėjo šis asmuo (J. Olekas - ELTA), jau 2003 metais buvo pradėtas pirmas restruktūrizavimo etapas, nuo 2006 metų - antras, ir mūsų vadovybė 2009 metais patvirtino trečią etapą, kuris yra tąsa buvusių etapų ir tų siekių ir idėjų įgyvendinimas", - sakė N. Ribokienė.

Viceministrės manymu, pertvarka tik pagerino paslaugų kokybę ir sumažino galimybių aplaidžiai dirbti.

"Mes turėjome tą faktą, kai rajono ligoninėse reanimatologai atvažiuodavo iš kitur, pamiegodavo, gaudavo labai iškilų atlyginimą, ir tuo viskas baigdavosi. Arba kai visi pacientai ligoninę pereidavo per Reanimacijos skyrių, kad pasiimtų didesnį finansavimą. Šitie žaidimai tikrai baigėsi", - patikino N. Ribokienė.

Pasak viceministrės, dar prieš restruktūrizavimą buvo dedamos pastangos, kad 10 rajono ligoninių, kuriose nustojo veikti stacionarūs chirurgijos skyriai, turėtų galimybę efektyviai dirbti. Esą tokie skyriai šiose ligoninėse prieš pertvarką buvo nuostolingi.

Prieš restruktūrizavimą buvo išplėstas dienos chirurgijos paslaugų asortimentas, ir mažosios rajono ligoninės gavo galimybę teikti tas dienos chirurgijos paslaugas, kurias teikia universiteto ligoninės, paliekant apmokėjimą, kokį gauna didžiosios gydymo įstaigos.

"Maža rajono ligoninė, kuri neturi iškilios profesūros, gauna tokį patį atlygį dienos chirurgijoje, kaip gauna didžioji ligoninė", - papildomas galimybes apibrėžė N. Robokienė.

Pasak viceministrės, taip pat buvo papildomai finansuoti skubios traumatologinės ir chirurginės pagalbos postai. Tai buvo padaryta tam, kad jie galėtų veikti nedarbo valandomis, ir pacientas, prireikus, galėtų gauti skubią pagalbą netoli namų tuo metu, kai neveikia dienos chirurgija.

"Ne visos įstaigos sugebėjo įsisavinti ir gauti tuos pinigus, bet tai jau vadybos problema", - sakė N. Ribokienė.

Pasak jos, taip pat buvo pakeistas reanimacijos aprašas, kad rajono ligoninės, kurios gebėjo išlaikyti gydytoją reanimatologą, teiktų platesnį reanimacijos paslaugų asortimentą.

ELTA primena, kad trečiadienį per spaudos konferenciją Seime Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Olekas ir Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas prof. Liutauras Labanauskas išreiškė susirūpinimą, kad Vyriausybė likimo valiai paliko mažas rajonų ligonines.

Jie tvirtino, kad sveikatos apsaugos reformai nebuvo tinkamai pasiruošta, visuomenei trūksta informacijos, kaip ir kur bus teikiamos medicinos paslaugos. LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas siūlė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistams skubiai apsilankyti mažose rajonų ligoninėse ir parengti bent jau rekomenduojamojo pobūdžio planą, kaip joms išgyventi.

Pasak J. Oleko, trečiasis sveikatos apsaugos sistemos restruktūrizacijos etapas iš mažų rajonų ligoninių atėmė galimybę teikti dalį brangiau mokamų paslaugų (pavyzdžiui, dienos chirurgijos, reanimacijos ir pan.), tačiau jų išlaikymas, medikų atlyginimai, komunaliniai mokesčiai ir t. t. liko pačių ligoninių administracijų galvos skausmas.