Išsėtinė sklerozė - jaunų žmonių liga

Sergama vis dažniau

Medicinos statistika skelbia, kad Lietuva priklauso didelio IS paplitimo zonai. Šiuo metu tikslių epidemiologinių rodiklių, vertinant išsėtinės sklerozės paplitimą Lietuvoje, nėra, tačiau apytiksliais duomenimis, IS serga apie 70 iš 100 tūkst. gyventojų. Anot medikų, susirgimų išsėtine skleroze vis daugėja. "Konkrečios šios sunkios autoimuninės ligos priežasties nežino niekas. Tačiau manoma, kad jos atsiradimą lemia tam tikri išorės veiksniai, organizmo ypatybės, gyvensena, taip pat tai, jog pastaraisiais metais žymiai pagerėjo šios ligos diagnostika. Susirgti IS galima po gripo, nėštumo ar gimdymo komplikacijų, virusinių infekcijų, egzaminų streso. Medikai mato, kad pacientą po persirgto gripo dar kamuoja kažkokie negalavimai, mano, kad tai gripo liekamieji reiškiniai, o iš tiesų jau yra prasidėjusi išsėtinė sklerozė", - sakė KUL išsėtinės sklerozės centro vadovė dr. Lina Malcienė. Pasak gydytojos, IS neturi specifinių simptomų. "Didelis nuovargis, mieguistumas, regėjimo, pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimai, galvos svaigimas, galūnių tirpimas signalizuoja apie IS, tačiau tai gali būti ir kitų ligų simptomai. Todėl kviečiu visus, kurie pajuto bent mažiausius įtarimus dėl savo sveikatos, pas mus išsitirti, ypač jaunus žmones. Centro durys yra visada atviros. Kuo anksčiau IS bus diagnozuota, tuo ilgesniam laikui bus atitolintas neįgalumas. Ši liga kol kas nepagydoma, tačiau jau yra naujausios kartos vaistų, galinčių sustabdyti jos progresavimą", - sakė L. Malcienė.

IS tyrimo metodai bei reabilitacija

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, bendradarbiaujant su Palangos reabilitacijos ligoninės specialistais, bus pradedami tirti pacientai, sergantys išsėtine skleroze, pritaikant naujausius tyrimo metodus. Palangos reabilitacijos ligoninė įsigijo naujus aparatus, skirtus motorikos ištyrimui ir vertinimui. "IS epidemiologinių tyrimų duomenimis, remiantis vyraujančiais klinikiniais ligos simptomais, galima prognozuoti ligos progresavimą. Lengvesnė ligos eiga dažniau būna moterims ir pacientams su vyraujančiais sensoriniais simptomais arba izoliuotu optiniu neuritu. Sunkesnę ligos eigą lemia dažni recidyvai per pirmuosius dvejus metus, nuo pat pradžių progresuojanti ligos eiga, anksti atsirandantys ir nemažėjantys motorikos bei smegenėlių pažeidimo simptomai. Atlikti epidemiologiniai tyrimai Lietuvoje parodė, kad per 50 proc. visų susirgusiųjų išsėtine skleroze ligos pradžioje patiria įvairaus sunkumo motorikos sutrikimus ir tai lemia greitesnį ligos progresavimą, anksčiau atsirandantį paciento neįgalumą. Todėl yra labai svarbu nuo pat išsėtinės sklerozės pradžios nustatyti šiuos sutrikimus. Kuomet motorikos sutrikimai yra labai nedideli ir neišreikšti, juos galima patvirtinti sudėtingesniais tyrimo metodais", - sakė dr. L.Malcienė.

Atlikti išsamius tyrimus padės nauja moderni įranga "Zebris", skirta įvertinti ir analizuoti pacientų stovėseną ir eiseną po įvairių neurologinių susirgimų (išsėtinės sklerozės, galvos traumų, insultų), judėjimo-atramos aparato pažeidimų, kuomet dėl ligos atsiranda motorikos pažeidimų vienoje ar abiejose apatinėse galūnėse. Pasak dr. L. Malcienės, ši medicinos įranga susideda iš bėgimo takelio, kuriame integruoti aukštos kokybės sensoriai. Tai leidžia išmatuoti jėgos pasiskirstymą pėdose, fiksuoti ir įvertinti pėdų spaudimo taškus ne tik stovint, bet ir einant ar bėgant. "Pacientui sudaroma individuali treniruotės programa, skirta pusiausvyrai lavinti, stovėsenai gerinti bei lavinti eisenos įgūdžius, ir tai yra labai svarbu išsėtine skleroze sergantiems pacientams", - naujų technologijų pranašumus aiškino gydytoja.

Kitas aukštųjų technologijų apratas skirtas tirti ligos pažeistai rankų motorikai. Rankų motorikos pažeidimas dažniausiai atsiranda vėlesniame išsėtinės sklerozės periode. Pasak dr. L. Malcienės, labai svarbu pačioje pradžioje nustatyti pakitimus ir kuo anksčiau juos koreguoti. Tam ir yra skirta rankos reabilitacijos sistema "Hand Tutor". Ši sistema sukurta įvertinti ir lavinti plaštakos bei riešo funkcines galimybes, gerinti motorinius, sensorinius ir kognityvinius sutrikimus, atliekant aktyvius pratimus. "Išsėtinė sklerozė neturi nė vieno tik jai būdingo simptomo, kiekvienas pacientas savo klinikine ligos išraiška yra skirtingas, todėl sergančiųjų šia liga įvertinimui reikia vis daugiau ir tikslesnių galimybių, metodų, tyrimų bei stebėsenos sistemų. Tik įvertinus ankstyvus organizmo pakitimus, kurių dažniausiai pacientai dar nejaučia, galima pradėti taikyti atitinkamą gydymą bei reabilitacines procedūras, kurios atitolina ligos progresavimą bei paciento neįgalumą", - sakė dr. L. Malcienė.

Pacientai renkasi Klaipėdą

Šiaulietė Vida Kniurienė jau ne pirmą kartą lankosi KUL išsėtinės sklerozės centre. Moteris papasakojo, jog išsėtine skleroze susirgo prieš penkerius metus, būdama 45 metų amžiaus. "Tikrai nesitikėjau, kad tokiame jauname amžiuje užklups sunki liga. Pradėjo tirpti kojų pirštai, po to užtirpo kojos iki kelių, po to - iki juosmens. Kamavo didelis nuovargis, silpnumas, pradėjau blogai matyti, buvo apėmusi depresija. Dabar manau, kad liga prie manęs pristojo dėl patirtų gyvenime stresų, nervų. Su gydytoja Lina Malciene susipažinau dar jai dirbant Kauno medicinos klinikose. Tai profesionali medikė, nuoširdus, rūpestingas žmogus. Tad kai ji atvyko dirbti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, paskui gydytoją atvažiavau ir aš. Ir tokia esu ne vienintelė. Dažniausiai atvykstu pavasarį, kai prasideda ligos atakos, pradeda "atiminėti" kojas. Man patinka gydytis šioje ligoninėje, nes šalia puikūs specialistai, geros sąlygos. Ligoninėje atšvenčiau ir savo 50-ąjį jubiliejų. Maloniai nustebino ta proga gautas ligoninės vyriausiojo gydytojo prof. Vinso Janušonio gražus sveikinimo atvirukas. Mums, pacientams, toks dėmesys tikrai palieka gerą įspūdį", - pasakojo V. Kniurienė. Moteris sakė, jog per penkerius metus pavyko suvaldyti ligą nuolat vartojant vaistus, reabilitacijos priemones. "Dabar galiu džiaugtis savo šeima, dukromis, augančiomis anūkėlėmis, galiu eiti į darbą bent pusdieniui", - džiaugėsi finansininke dirbanti moteris. Ji akcentavo, kad išsėtinė sklerozė tikrai ne pasaulio pabaiga. "Svarbiausia nelikti vienam su savo liga", - sakė šiaulietė, kasmet atvykstanti gydytis į Klaipėdos universitetinę ligoninę.