Mokslininkai pasidomėjo prie jūros vežamų vaikų sergamumu. Žinoma, vaikui lyg ir naudinga pabėgioti po smėlį, pasimaudyti jūroje, truputį pasideginti, tačiau medikai įžvelgė ir neigiamą tokių išvykų pusę. Mat pasikeitus klimatui vyksta aklimatizacija, tai yra sudėtingas procesas, jis trunka nuo trijų iki penkių dienų, o pats klimato pasikeitimas neigiamai veikia imunitetą.
Grįžę namo, vaikai neretai suserga, ir tai nėra atsitiktinumas. Pakanka trumpo kontakto su infekcija, vėjelio pūstelėjimo, kai dėl apsilpusio vaiko imuniteto vaiką pakerta liga. Tas pats tinka ir suaugusiesiems, tik jiems tai mažiau pastebima.
Profesorius A.Martynovas tvirtai įsitikinęs, kad kiekviena kelionė į neįprastų klimato sąlygų zoną trumpina žmogaus gyvenimą. Kiekviena kelionė! Kitas klausimas, kaip tai vyksta kiekvienu konkrečiu atveju. Jeigu žmogus visiškai sveikas, jis naujoje aplinkoje greitai aklimatizuojasi. Viena vertus, pats žmogus jaučiasi puikiai, bet tai daugiausia emocijos, o specifinis ir nespecifinis imunitetas silpnėja.
Kadaise Rusijos kurortologijos institutas buvo atlikęs labai įdomų tyrimą: instituto specialistai stebėjo studentų grupės, vasarą talkininkavusios Kryme, imuniteto būklę - yra 20 rodiklių, pagal kuriuos galima nustatyti, koks yra žmogaus imunitetas. Taigi buvo patikrintas šios grupės narių imunitetas iki išvykos ir po jos. Išoriškai jie visi liko iš esmės sveiki, bet organizmo atsparumas sumažėjo kelis kartus. Po tam tikro laiko kas ketvirtas iš šios grupės persirgo viena ar kita infekcine liga, daugiausia - ūmine kvėpavimo takų.
Profesoriaus nuomone, ideali atostogų vieta - gimtinė, juk ilgaamžiai niekada niekur neišvažiuoja. Tas, kuris daug važinėja, gyvena trumpiau - tai dėsningumas.
Žinoma, sveikas žmogus keliones gali ištverti puikiai, tačiau, kaip juokauja medikai, „nėra sveikų žmonių, yra nepakankamai ištirti“. Juokas juokais, bet kiekvieno žmogaus organizme nuolatos susidaro piktybinės ląstelės, tačiau dauguma nesuserga vėžiu, nes organizmas turi specialią apsaugos sistemą, kuri atpažįsta neįprastą, svetimą vėžinę ląstelę ir ją sunaikina.
Žmogaus, patekusio į kitas klimato sąlygas, organizme šis procesas gali būti ne toks aktyvus. Gydytojai, o konkrečiai dermatologai, žino, kad negalima daug degintis žmogui, kuris gyvena kitokio klimato zonoje ir retai mėgaujasi saule, nes odos vėžiu tamsiai įdegę baltaodžiai žmonės serga kelis kartus dažniau. Taigi kiekvienas turi pats spręsti, kur jam atostogauti ir kiek degintis.
O ar galima per karščius vaikščioti į pirtį? Profesoriaus nuomone, į pirtį galima vaikščioti visada, viskas priklauso nuo to, kaip žmogus pakelia karštį. Žinoma, per karščius pernelyg žavėtis pirtimi kažin ar tikslinga, nes papildomai netenkama daug skysčių. Bet jeigu žmogus sveikas ir jam tai sukelia daugybę teigiamų emocijų, jeigu jis pirtyje nevartoja alkoholio ir alaus, o geria tik arbatą ir sultis, vanotis galima bet kokiu oru.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą