Ilgiau miegodami išvengsite insulto

Stebėjo trejus metus

Mokslininkai nustatė, kad vidutinio amžiaus žmonės, miegantys mažiau nei šešias valandas per naktį, dažniau patiria insultą pranašaujančius simptomus nei tie, kurie miega mažiausiai devynias valandas. Rezultatams neturėjo reikšmės šeimyninė anamnezė, gera tiriamųjų fizinė forma ar sveikatos būklė.

Daugiau nei 5000 dalyvių buvo stebimi trejus metus. 45 metų ir vyresnio amžiaus tiriamieji buvo suskirstyti į penkias grupes pagal tai, kiek valandų per naktį jie miega. Vieną kartą per pusmetį jie buvo apklausiami.

Simptomų deramai neįvertina

Apklausos rezultatai parodė, kad tie, kurie miegojo mažiau nei šešias valandas per naktį, dažniau nurodydavo vienos kūno pusės nutirpimą, silpnumą, galvos svaigimą, orientacijos sutrikimą bei staigų nesugebėjimą išsireikšti žodžiu ar parašyti – simptomus, panašius į prasidedančio insulto.

Alabamos (JAV) universiteto mokslininkai teigia, kad daugelis žmonių jaučia šiuos požymius, tačiau deramai jų neįvertina, todėl gydančiam gydytojui nesako, nors miego stoka svarbi lygiai tiek pat, kaip ir kiti žinomi rizikos faktoriai: amžius, padidėjęs svoris, kraujospūdis ir kt.

Miego stoka – svarbus rizikos faktorius

Miego pobūdis gali paaštrinti potencialius simptomus, kurie yra visuotinai pripažinti kaip pranašaujantys insultą. Jau yra žinoma, kad miego apnėja – kvėpavimo sustojimas miego metu – sąlygoja blogą miego kokybę ir turi tiesioginį ryšį su insultu. Dar keli tyrimai parodė, kad miego stoka padidina ne tik insulto, bet ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligų skaičių.

Studijos duomenys atkreipė dėmesį į ankstyvuosius insulto simptomus, kurie neretai yra ignoruojami. Taip pat parodė, kad trumpesnis nei šešių valandų ar ilgesnis nei devynių valandų miegas atitinkamai padidina arba sumažina šansus patirti insultą, todėl miego stoka turėtų papildyti tradicinius insulto rizikos faktorius.

Mokslininkai žada tęsti pradėtus tyrimus ir pateikti duomenis apie tai, kokį skaičių tiriamųjų realiai ištinka insultas ir kaip ankstyvieji simptomai susiję su ligų prognoze.

Pirmiausia – susitvarkyti gyvenimą

„Visų pirma susitvarkykite savo gyvenimą“, – tokią pirmąją frazę išgirsta besiskundžiantieji savo miegu gydytojo neurologo Viktoro Rimo Geraskino pacientai. „Sutrikęs miegas – psichinės ligos reiškinys, – tvirtina neurologas. – Kai žmogui sunku užmigti ar jį ištinka periodinis mieguistumas, labai greitai nubunda ar yra kamuojamas rytinės ar vakarinės nemigos, jo miegas negilus – visa tai yra sutrikusios psichoemocinės sveikatos rezultatas“.

V. R. Geraskino teigimu, dažniausiai miegą sutrikdo fizinis pervargimas (gydytojas pabrėžė – ne nuovargis, o pervargimas), psichinis, psichoemocinis persitempimas darbe ar šeimoje, kai vyrauja nesutarimai, kai norai nesutampa su galimybėmis, per didelis jautrumas. „Miegą neigiamai veikia ir senatvė. Žmogus miega visą naktį, knarkia, bet pabudęs jaučiasi neišmiegojęs, – aiškino neurologas. – Labai sutrikdo pamaininis darbas. Žmogus net ir poilsio dienomis tampa mieguistas“.

Vaistų sukeltas miegas neprilygsta natūraliam

Kartais dienos snaudulį, pasak gydytojo, sukelia žemas kraujospūdis, perkaitimas saulėje, mieguistumas gali apimti ir pavalgius. „Tačiau visuomet pacientui sakau, kad pirmiausia jis turi susitaikyti su savimi pačiu ir su aplinka. Nes pagrindinė sutrikusio miego priežastis – nervinis ir psichinis persitempimas, kitos priežastys – labai retos. Tačiau dažnai žmonės prašo vaistų ir geria juos saujomis. O medikamentai nuo nemigos – pavojingi. Tik pagalvokite, koks tai nuodas, jei chemikalais dirbtinai išjungia smegenis! Ir toks, vaistų sukeltas, miegas niekada neprilygs natūraliam. Juk tai chemija. O kai matau pacientą, tokius vaistus geriantį saujomis, žinau, kad prieš mane stovi potencialus žmogus su psichine negalia“, – kategorišką požiūrį išsakė medikas.

Portalo pašnekovas savo pacientams rekomenduoja nebent žolelių arbatos. Bet, pabrėžė – tik nesužalotiems, tai yra, neįpratusiems prie vaistų nuo nemigos. „Jei niekaip nepavyksta užmigti, geriausia yra naudoti savitaigą ar autogenines treniruotes, – sakė V. R. Geraskinas. – O žmogui būtina pamiegoti bent po 7 valandas. Jei nepavyksta, bent jau dienos metu prigulti, atsipalaiduoti. O miego sąskaita negalima nieko daryti. Juk neuronai – pagrindinė smegenų medžiaga – nusilpsta nuo nuolatinės apkrovos. Tad, be abejo, iškyla ir didesnė tikimybė susirgti“.

vlmedicina.lt