Hematologai: mirtingumas nuo kraujo vėžio Lietuvoje mažėja

Per paskutinius 15 metų sergančiųjų kraujo vėžiu išgyvenamumas Lietuvoje gerėjo - tai rodo Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santariškių klinikų hematologų atliekamo tyrimo duomenys.

Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius mano, jog gerų rezultatų pavyko pasiekti, teisingai nustačius diagnostikos bei gydymo prioritetus.

"Atliekame detalų epidemiologinį tyrimą, kurio pirmieji rezultatai rodo, kad kraujo vėžys Lietuvoje vis dažniau pagydomas", - pristatydamas pirmuosius tyrimo rezultatus ketvirtadienį kalbėjo prof. L. Griškevičius.

Lietuvos Hematologijos stebėsenos sistemos duomenų bazėje yra sukaupta apie 28 tūkst. įrašų apie kraujo vėžį. Visos piktybinės kraujo ligos suskirstytos į 7 grupes. Šiuo metu statistiškai analizuojami pastarųjų 15 metų duomenys (apie 13 tūkst. įrašų).

Ištyrus daugiau kaip 3 tūkst. atvejų paaiškėjo, kad naujų ne Hodžkino limfomos (NHL) atvejų skaičius per metus Lietuvoje didėjo (dabar 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka 9-10 naujų atvejų, o 2000-2001-aisiais - 6-7). Geroji žinia ta, kad tiriamuoju laikotarpiu pastebimai mažėjo mirčių procentas. 2000-2001-aisiais iš 10-ties sirgusiųjų ne Hodžkino limfoma mirdavo trys, tuo tarpu dabar miršta tik vienas pacientas.

"Matome akivaizdų išgyvenamumo gerėjimą visose NHL sergančiųjų amžiaus grupėse: ir vaikų iki 18 metų, ir darbingų iki 60-ties, ir vyresnių žmonių", - sako tyrimą koordinuojantis prof. L. Griškevičius.

Detalesnis tyrimas parodė, kad VUL Santariškių klinikose gydant dažniausiai pasitaikančią limfomos rūšį - difuzinę didelių B ląstelių limfomą - darbingo amžiaus pacientų iki 60 metų grupėje, net sergant išplitusia III-IV stadijos forma, pasveikimo tikimybė jau viršija 80 proc. Anksčiau tokia tikimybė nesiekė 50 procentų.

Paskutiniu metu daug kalbėta apie dar vieną kraujo vėžio rūšį - lėtinę mieloleukemiją (LML). Išanalizavus 477 LML atvejus matyti, jog mirčių procentas per pastarąjį dešimtmetį taip pat sparčiai mažėjo. Anksčiau kiekvienais metais mirdavo kas trečias ar ketvirtas, dabar - kas dešimtas LML pacientas.

Tarp kraujo vėžio gydymo gerėjimo priežasčių - pacientų priežiūros koncentracija hematologijos (kraujo ligų) centruose, visuotinis bazinio chemoterapinio gydymo prieinamumas, gydymo protokolų diegimas, moderni molekulinė diagnostika ir kt.

VUL Santariškių klinikų specialistai tyrimą tęsia. "Mūsų tikslas - toliau visokeriopai gerinti Lietuvos kraujo vėžio gydymo rezultatus, tuomet vis daugiau pacientų pasveiktų ir gyventų visavertį gyvenimą. Todėl ir toliau bus siekiama, kad kuo daugiau modernių kraujo vėžio diagnostikos bei gydymo metodų pasiektų Lietuvos pacientus", - sako prof. L. Griškevičius.