Gyvybės uoga - spanguolė

Gyvybės uoga - spanguolė

Paprastoji spanguolė (lot. Vaccinium oxycoccus) auga aukštapelkėse ant kiminų ir kupstų. Visa žolė turi gydomųjų medžiagų, tačiau ypač vertingos uogos. Pastabūs pelkių braidytojai žydinčios spanguolės žiedelius ir stiebelius prilygino grakščiai išlenktiems gervių kaklams.

Uogos renkamos vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį, nes gerai išsilaiko po sniegu. Populiari spanguolė dėl skonio ir dėl to, kad uogas galima ilgai išlaikyti šviežias dėl jose esančios citrinos ir benzoinės rūgšties. Spanguolės laikomos šaltai (apie 0 laipsnių C temperatūroje). Uogos valgomos šviežios, iš jų gaminamos sultys, sirupai, kisieliai, želė, uogienės, vynai, saldainių įdarai.

Spanguolė vartojama ne tik kaip vaistas. Tradiciškai per Kūčias mūsų seneliai ir tėvai verda spanguolių kisielių, kurį patiekia ant Kūčių stalo.

Spanguolių uogos kartais vadinamos Šiaurės citrinomis, nes jos turtingos citrinų rūgšties.

Neįkainojama nauda

Spanguolėse gausu organinių rūgščių, fruktozės ir gliukozės, vitamino C, B1, B2, PP, karotino, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, geležies, mangano ir gana daug jodo. Iš viso - 25 cheminiai elementai. Turi antibakterinių savybių, tinka gydyti šlapimo pūslės ir kitų šlapimo takų uždegimus. Šiuolaikiniais medicinos tyrimais įrodyta, kaip spanguolės užkerta tam kelią: jose yra tam tikrų medžiagų, kurios bakterijoms tiesiog neleidžia prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinės. Toks poveikis išlieka net praėjus 10 valandų nuo to laiko, kai išgeriamos sultys. Tad medikai rekomenduoja išgerti po dvi stiklines spanguolių sulčių per dieną.

Spanguolėje esanti benzoinė rūgštis žmogaus organizme mažina rūgimo, puvimo procesus, naikina įvairius mikrobus. Didelis pektinų kiekis sudaro netirpius junginius su sunkiaisiais metalais (švinu, gyvsidabriu, stronciu), suriša ir iš organizmo pašalina nuodingas medžiagas, sunkiuosius metalus, o tai svarbu apsinuodijus ar organizmą pažeidus radiacijai. Taip pat tai aktualu gyvenantiesiems didmiesčiuose ir kvėpuojantiesiems užterštu oru.

Spanguolių uogose esantys fenoliniai junginiai stiprina kapiliarų sieneles, didina kitų kraujagyslių elastingumą, mažina uždegimų procesus bei aterosklerozę.

Spanguolių uogos ir jų sultys malšina troškulį, tonizuoja, didina darbingumą, gerina apetitą, tinka vartoti sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui ir karščiuojant, nuo jose esančių organinių junginių pagerėja kraujotaka, širdies, kepenų darbas. Tinka tiems, kurie vartoja daug antibiotikų, žarnyno mikloflorai atkurti, esant glaukomai ir mažakraujystei. Spanguolėse esantys junginiai išplečia venas, maitinančias miokardą, ir pagerina širdies darbą. Kadangi spanguolės turi daug flavonoidų ir polifenolių, jos mažina vadinamojo blogojo cholesterolio kiekį kraujuje - taigi padeda išvengti aterosklerozės ir infarkto.

Dar viena naudinga savybė - unikali spanguolėse esanti medžiaga stabdo dantenų ligas. Dėl burnos ertmėje besiveisiančių mikroorganizmų ant dantų susidaro apnašos, atsparios seilėms ir pastai. Šios apnašos - pagrindinė dantenų uždegimo ir periodontito priežastis. Spanguolėse esanti medžiaga, pasirodo, trukdo bakterijoms prisitvirtinti burnos ertmėje.

Spanguolės netinka sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, atsargiai vartoti esant inkstų akmenligei.

Šviežios ir perdirbtos spanguolės žadina apetitą ir padeda geriau pasisavinti maistą. Kai ligoniams skiriama dieta be druskos, spanguolėmis galima paskaninti maistą ir beveik pakeisti druską.

Karotininis marmeladas: imti 2-3 kilogramus tarkuotų morkų, sumaišyti su 1 kg trintų spanguolių, vandens nepilti, virti ant lengvos ugnies, nuolat maišant, kol gerai suvirs. Tada pertrinti per metalinį sietelį, pridėti 0,5 - 1 kg cukraus (prieš tai cukrų geriau išlydyti kitame inde), gerai išmaišyti, dar pakaitinti ant ugnies ir iš karto sukrėsti į karštus sterilius stiklainius (ilgiau pakaitinus galima suformuoti saldainius).

Rugsėjo mėnesį renkami

Ajero šaknys, auksinė šaknis, beržo grybas, bitkrėslės žiedai, bruknės, debesylo šaknys, erškėtrožės vaisiai, gervuogės, gysločio sėklos, gyvatžolės šaknys, gudobelės vaisiai, kiaulpienės, krapų žolė ir sėklos, kraujalakės šaknys, kukurūzų purkos, medetkos žiedai, palemono šaknys, pankolio vaisiai, parstapo šaknys, pelyno žolė, pelkinis pūkelis, spanguolės, šermukšnio uogos, valerijono, varnalėšų, žąsinės ir miškinės sidabražolės šaknys.

Kraujagyslėms ir širdžiai stiprinti

1 kg spanguolių, 200 g česnako, 0,5 medaus. Pertrintas spanguoles ir susmulkintus česnakus sumaišyti ir padėti į tamsią vietą 12 val. Po to sudėti medų ir gerai permaišyti. Valgyti du kartus dienoje prieš valgį po 1 valgomąjį šaukštą. Ši procedūra rekomenduojama rudenį ir pavasarį.

Spanguolės netinka sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, atsargiai vartoti esant inkstų akmenligei.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder