Gydytojai reikalauja daugiau pinigų

Lietuvoje sveikatos apsaugai skiriama BVP dalis neviršija 3,8-4,2 proc., nors Seimas ir Vyriausybė nebe pirmą kadenciją kalba, kad sveikatos apsaugai būtina skirti 5 proc. BVP.

Į suvažiavimą susirinkę šalies medikai piktinosi, kad 2015-aisiais ši dalis numatoma dar menkesnė - tesieks vos apie 3,5 proc. Tuo tarpu kitose Europos valstybėse sveikatos apsaugai skiriama 14-16 proc. BVP. Kai kur ir dar daugiau, pavyzdžiui, Olandijoje - net 19 proc.

Emigruoja ir sensta

Suvažiavimo rezoliucijoje pirmuoju punktu įrašytas reikalavimas, kad sveikatos apsaugos finansavimas taptų prioritetiniu Vyriausybės uždaviniu.

Šiuo metu, medikų nuomone, finansavimas yra nepakankamas dėl paslaugų balo vertės sumažinimo. Paslaugų įkainiai neatitinka tikrosios savo vertės, o skirtumas nuolat kompensuojamas iš medikų atlyginimų fondo.

LGS reikalauja atstatyti balo vertę, kad 1 balas realiai atitiktų 1 litą. Situacijai nesikeičiant LGS neatmeta galimybės kviesti medikus įspėjamosioms akcijoms ar net streikui.

Pavyzdį medikai turi - pernai rudenį streikavę Estijos gydytojai ir slaugytojos išsireikalavo, kad atlyginimai jiems būtų padidinti 17-23 proc., nors iki tol vidutiniškai siekė 1700 eurų (apie 5950 litų).

Tuo tarpu Lietuvos gydytojų atlyginimų vidurkis yra 2500-3000 litų. Tačiau, anot medikų, tokią algą galima uždirbti plušant ne vienu etatu. Šiandien visų specialybių gydytojų trūksta visoje Lietuvoje. Taip yra todėl, kad jie ir emigruoja, ir sensta. Šiuo metu vidutinis gydytojų amžius Lietuvoje yra 55 metai.

Dirba ir socialinį darbą

Finansavimo sveikatos apsaugai neužtenka ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). LGS suvažiavimo rezoliucijoje reikalaujama, kad būtų įvestas ir savanoriškas sveikatos draudimas. ES šalyse taip draudžiasi jau apie 75 proc. gyventojų. Toks fondas populiarus, nes jį gali valdyti pats žmogus, be to, sukauptas lėšas paveldi jo šeimos nariai. Lietuvoje šiuo papildomu sveikatos draudimu kol kas yra apsidraudę vos 20 tūkst. žmonių.

Gydytojai taip pat reikalauja atskirti sveikatos priežiūros paslaugas nuo socialinių, nes dabar jiems tenka dirbti ir daug socialinio darbo.

Būtinos žalos "lubos"

Taip pat reikalaujama užtikrinti gydytojų tobulinimosi finansavimą valstybės lėšomis, nes šiuo metu ši sritis finansuojama nepakankamai. Todėl medikams už privalomus kursus, kuriuos tenka lankyti kas 5 metus norint atnaujinti licencijas, reikia primokėti patiems.

Žalos pacientui atlyginimo įstatymas Lietuvoje veikia, bet, gydytojų nuomone, irgi netinkamai, nes niekur nėra nurodytos žalos atlyginimo "lubos". LGS siekia įdiegti žalos pacientui atlyginimo be kaltės modelį. Pagal jį, nustačius pacientui padarytą žalą, ją atlygintų valstybė, bet žala nebūtų išieškoma iš konkretaus gydytojo ar medicinos įstaigos, nebūtų ir įrodinėjama jų kaltė. Toks įstatymas veikia kai kuriose Skandinavijos valstybėse.

Parengta pagal www.vlmedicina.lt