Ginekologai - prieš abortus

Antai Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytojų akušerių- ginekologų švietėjiškas darbas virto akcija, kurios tikslas - sustabdyti abortus. Viena iš šios akcijos aktyvių dalyvių - gydytoja Vaiva Eringytė, kuri sutiko pasidalinti savo patirtimi šioje srityje.

Kaip prasidėjo ginekologų akcija prieš abortus?

Kiekvieno gydytojo darbe ne viena valanda yra skiriama švietėjiškam darbui. Neretai pedagogai pasikviečia ginekologus mokyklose pasikalbėti su merginomis. Tąsyk teko lankytis vienoje Lietuvos mokyklų. Prieš paskaitą sužinojau, kad tos mokyklos mokinės neturi didelės motyvacijos mokytis. Pasvarsčius apie tokių merginų gyvenimą ir iš profesinės patirties rengiantis paskaitai, pasidarė aišku, jog tuomet tokių merginų gyvenime yra laiko "kitiems" dalykams. Ką tik buvo knygynų lentynose pasirodžiusi Susan M. Stanford-Rue knyga "Ar verksiu rytoj?". Tai knyga apie moters savijautą ir gyvenimo pasikeitimus po aborto. Pagalvojau, kad būtų gerai savo paskaitos klausytojoms padovanoti po šią knygą. Finansiškai idėją parėmė mano kolegės gydytojos, viena gai padovanotos moksleivėms. Paaiškėjo, kad tema labai aktuali būtent šioje jaunimo grupėje. Įdomu, kad ir mokytojoms labai rūpėjo perskaityti šį romaną. Tad tokia buvo akcijos pradžia.

Ko tikitės pasiekti?

Nors pasaulyje veikia visagalis internetas, kitos žiniasklaidos priemonės ir gana plačiai išvystytas medicininis švietimas, žmogiško požiūrio į nėštumo nutraukimo problemą Lietuvoje vis dar stinga. Kalbu apie tai, kad patyrusiosioms abortą atsirastų šiokia tokia nuoširdi moralinė parama, o besiruošiančioms nutraukti nėštumą - būtų apie ką pagalvoti. Mums norėjosi, kad į akciją įsitrauktų kuo daugiau Lietuvos ginekologų. Tam, kad, perskaitę šią knygą, patys gydytojai dar kartą pergalvotų apie savo tiesioginį bendradarbiavimą su blogiu nėštumo nutraukimo operacijoje. Lietuvos bibliotekos šiuo metu negali nusipirkti pakankamai naujų knygų. Taigi kitas akcijos tikslas buvo padovanoti Susan M. Stanford-Rue knygą "Ar verksiu rytoj?" bibliotekoms tikintis, kad kuo daugiau žmonių perskaitys šį romaną ir per grožinę literatūrą nepaviršutiniškai susipažins su šia asmenybės degradaciją galinčia sukelti problema - nėštumo nutraukimu. Mes nupirkome romaną Kretingos, Biržų ir Molėtų rajonų, Vilniaus miesto mokyklų bibliotekoms.

Ar jūsų idėją palaiko kolegos iš kitų miestų?

Prie Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytojų akušerių ginekologų akcijos prisijungė kai kurios akušerės, gydytojai anesteziologai ir rezidentai. Kaip bebūtų keista, mūsų akciją parėmė ir gydytojai, aršūs abortų šalininkai. Teko įsitikinti, kad kai kurie Lietuvos gydytojai negalvoja, jog pozityvus jų požiūris į naują užsimezgusią gyvybę gali paveikti moters apsisprendimą, kad nuo jų pilietinės pozicijos ir asmeninės veiklos taip pat priklauso mūsų šalies ateitis. Kiti kolegos įsitikinę, kad daryti bet kokį poveikį moteriai, kuri nusprendė nutraukti nėštumą, yra neetiška. Kai kurie ginekologai išsigando, kad ši mūsų pačių akcija netaptų abortų uždraudimo Lietuvoje pradžia. Akcija vis dar vyksta, ji neturi pabaigos. Vis dar tikimės, kad Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Panevėžio, Marijampolės ginekologai bus aktyvesni, gal prisijungs ir kiti visuomenės nariai.

Akcijos metu teko nemažai bendrauti su kolegomis rajonuose. Įdomūs pokalbiai vyko su gydytojais ginekologais, dirbančiais Naujojoje Akmenėje ir Zarasuose. Šiuose rajonuose abortų beveik nėra, nes Naujojoje Akmenėje dirbantis vienintelis ginekologas abortų nebedaro, o Zarasuose, galima sakyti, nebėra jaunų moterų. Visuose rajonuose abortų oficiali statistika, lyginant su sovietmečiu, ženkliai sumažėjo. Sužinojau, kad Kauno krikščioniškuose gimdymo namuose abortai neatliekami, o Kauno P. Mažylio gimdymo namuose šią operaciją atlieka pavieniai gydytojai. Labai nustebino tai, kad kolegos Plungės ligoninėje dirba tik ketvirčiu etato. Net dviejų rajonų ginekologai dejavo dėl labai sunkios savo finansinės padėties. Prieš 20 metų gydytojus, nedarančius abortų, buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Šiandien jų jau yra žymiai daugiau. Kita vertus, rajonuose teko kalbėtis ir su visiškai humanistinės antiabortinės minties negirdėjusiais ginekologais.

Kokios nėštumo nutraukimo pasekmės?

Nėštumo nutraukimas psichologiškai neigiamai paveikia moterį, jos vyrą, vaikus ir net pačius medikus, sukelia potrauminį streso sutrikimą, kuris yra įtrauktas į psichikos ir elgesio sutrikimus Tarptautinėje statistinėje ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijoje. Turbūt dažnas pagalvojame, kodėl Lietuvoje tiek daug žmonių serga depresija, alkoholizmu, narkomanija, nevaisingumu, kodėl turime tiek daug moterų, gimdančių prieš laiką, negalinčių išnešioti, kodėl tiek daug skyrybų, kodėl mes turime tiek daug savižudžių, kodėl tiek daug visuomenėje negatyvizmo ir agresijos. Lietuvos demografai mus vis perspėja apie blogėjančią situaciją šalyje.

Iki 1955 metų šeimos buvo gausesnės, nes žmones vis dar veikė nepriklausomos Lietuvos kultūra, buvo stipresnė meilė šeimose. Be to, abortai nebuvo oficialiai atliekami. Tuo metu moterys vidutiniškai augindavo po keturis vaikus. Turėkime vilties, kad mūsų šalyje vėl suklestės gyvybės kultūra, kad bus visiškai realizuojama motinystė ir moterys taps laimingesnės. Toks yra ir mūsų, akušerių ginekologų, akcijos tikslas.