Geras virškinimas - puiki savijauta

Sukramtyto maisto kelionė į žarnyną – ilgas fizikinių ir cheminių reakcijų procesas. Jeigu jis vyksta be trikdžių – jaučiamės puikiai. Tačiau ne visada žarnynas pajėgia atlikti savo funkcijas. Tuomet vargina pilvo pūtimas, skausmas skrandyje, spazmai žarnyne, pykinimas. Žodžiu, skundžiamės dispepsija. Išvertus iš graikų kalbos – virškinimo sutrikimu.

Dispepsija – tai negalavimų kompleksas, lydimas nemalonių pojūčių ar skausmo viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje.

Būdingi simptomai: greitas pasisotinimo jausmas valgant, pykinimas, vėmimas ir pilvo pūtimas. Dažniausiai sergama funkcine dispepsija, kuri atsiranda dėl skrandžio motorikos sutrikimų. Tai tas pats visiems žinomas "tingaus skrandžio" sindromas. Visi gerai žino, kad normaliam maisto įsisavinimui itin svarbus skrandžio gebėjimas ritmiškai ir koordinuotai susitraukti, susmulkinti maistą, jį apdirbti ir stumti toliau į virškinimo traktą. Sergant dispepsija – skrandis "tingi" susitraukinėti. Todėl maistas per ilgai užsibūna skrandyje, taip sukeldamas aibę nemalonių pojūčių pilvo srityje.

Ar dažnai "aptingsta skrandžiai"?

Susirgimo dispepsija dažnumas nepriklauso nuo amžiaus, lyties ar socialinio statuso. Tyrimai rodo, kad žemesnio pragyvenimo lygio šalyse yra daugiau žmonių, besiskundžiančių dispepsijai būdingais pojūčiais: sunkumu skrandyje, dujų kaupimusi pilve, pykinimu. Didesniems ar mažesniems dispepsijai būdingiems virškinimo sutrikimams polinkį turi kas trečias Lietuvos gyventojas. Vieni žmonės nuo "tinginio skrandžio" neveiklumo kenčia dažnai: paprastai 1-2 kartus per savaitę ir dažniau. Kitiems dispepsijos simptomai pasireiškia rečiau, dažniausiai tuomet, kai piktnaudžiaujama alkoholiu arba nesilaikoma taisyklingos mitybos režimo.

"Skrandžio tingumo" priežastys

Deja, iki šiol nėra iki galo išaiškintos priežastys ir mechanizmai, lemiantys dispepsijos atsiradimą. Nėra duomenų, kad šis virškinimo sutrikimas labiau būtų paplitęs tarp tų žmonių, kurie, pvz., turi žalingų sveikatai įpročių (rūkymas, alkoholio, kavos ir arbatos besaikis vartojimas) ir naudoja daugiau vaistų, lyginant su pacientais, kenčiančiais nuo kitų įvairių gastroenterologinių ligų. Beje, kai kurie tyrimai patvirtina, jog rūkymas daugiau nei dvigubai padidina riziką susirgti dispepsija. Žinoma, dujų kaupimasis žarnyne, sunkumo pojūtis skrandyje, pykinimas – visi šie simptomai gali būti funkcinės dispepsijos požymiai. Bet lygiai taip pat tai gali būti banaliausio persivalgymo, nervinio streso ar kitų faktorių pasekmės. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad aukščiau išvardintų nusiskundimų pagrindinė priežastis dažniausiai būna skrandžio ir dvylikapirštės žarnos motorikos sutrikimai. Juk ne veltui sakoma, ką suvalgysi – taip ir jausiesi.

Kaip kuo efektyviau sumažinti dispepsijos riziką?

1.Valgykite kas tris valandas, paskutinį kartą 18 val. vakare.

2. Nepraleiskite valgymų.

3. Viena porcija moterims turėtų būti 200 gramų, vyrams – 300 gramų.

4. Racione būtinos maistinės skaidulos – ląsteliena (sėlenos, džiovinti vaisiai, grūdai).

5. Baltymus turite gauti iš liesos mėsos, kiaušinių.

6. Du trečdalius raciono turi sudaryti šviežios daržovės ir vaisiai.

7. Stenkitės riboti arba geriau visai atsisakykite rafinuotų angliavandenių (saldumynų, cukraus, baltų miltų).

8. Palaipsniui atsisakykite sočiųjų riebalų rūgščių (gyvuliniai riebalai), pakeiskite jas nesočiosiomis (žuvys, augaliniai aliejai).

9. Venkite kavos, alkoholio ir nikotino.

10. Venkite stresų ir fizinio pervargimo.

Jeigu manote, kad pateikti patarimai yra neįkandama užduotis Jūsų organizmui, reiškia dar nepavargote nuo Jus kamuojančių dispepsijos negalavimų. Tik pradėję keisti savo gyvenimo įpročius, įsitikinsite, kokį malonumą teikia gera savijauta.