Galvosūkis: ar verta filtruoti vandenį iš čiaupo?

Šia tema pasidomėti paskatino vandens filtrų pardavėjų atakos telefonu. Per savaitę net du kartus buvo prašyta dalyvauti apklausoje dėl vandens kokybės iš čiaupo ir pasisiūlyta ištirti vandenį namuose. Pokalbis vyko maždaug taip:

„- Laba diena, atliekame gyventojų apklausą, ar jie patenkinti geriamojo vandens kokybe.

- Ačiū, dėl vandens jokių problemų neturiu.

- Tai gerai, kad pasitikite tiekėju. Sutinkame, kad iki jūsų namo atitekantis vanduo yra geras, tačiau jo kokybė nukenčia dėl surūdijusių vamzdžių. Ar pas jus nėra bėgęs rudas vanduo?

- Kartais. Bet juk negeriam to rudo vandens, laukiam, kol nutekės ir vėl atsiras skaidrus.

- O kam jums abejoti, galėtume atsiųsti savo specialistus, kurie ištirtų vandenį iš čiaupo jūsų bute ir pasakytų, ką daryti.

- Tai jūs vis dėlto bandote įsiūlyti vandens filtrus?

- Ne, ką jūs! Nenorėsite, nepirksite. Mums tiesiog gaila žmonių, kurie nežino, kokį vandenį vartoja…Užtat ir serga žmonės, patys nežinodami nuo ko. Tai kaip?

- Ne, gal kitą kartą…”

Už vandenį iš čiaupo

“Šiuo metu atostogauju Nidoje ir drąsiai geriu vandenį iš čiaupo, prašau įpilti jo kavinėse. Tačiau iki šiol apie vandenį iš čiaupo sklando įvairiausių mitų, kuriais aš ir pati tikėjau. Prieš septynerius metus pradėjau domėtis vandens kokybe: koks vanduo teka iš čiaupo, negi iš tiesų reikia filtrų jam valyti, kodėl žmonės perka fasuotą geriamą vandenį.

Dabar esu įsitikinusi, kad čiaupo vandens nereikia nei filtruoti, nei virinti, nes mes išties turime gerą vandenį – net vieną geriausių Europoje. Mat jis yra gaunamas iš požeminių telkinių, kurie nėra užteršti nitratais, geležies, mangano ar kitų medžiagų perteklius yra pašalinamas. Vanduo buvo chloruojamas tik sovietiniais laikais. Vandens tiekėjų pareiga yra taip subalansuoti vandens sudėtį, kad nė vienas elementas neviršytų normų, ir kad būtų priimtinas jo skonis ir kvapas“, - sakė Indrė Kleinaitė, viena iš aplinkosauginės iniciatyvos „Nepirk vandens plastikiniuose buteliuose“ organizatorių.

Ši iniciatyva sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, pelnė Aplinkos ministerijos ir kitų apdovanojimų.

Pardavėjų triukai

I. Kleinaitės teigimu, įrodyti žmogui, kad jo namuose iš čiaupo tekantis vanduo yra prastos kokybės, juokų darbas. „Viena televizijos humoro laida neseniai rodė, kad net prezidentūrai prekeiviai sugebėjo įpiršti niekam nereikalingą brangų daiktą – vandens filtrą.

Vandens valymo sistemų pardavėjai puikiai įvaldę įvairius triukus. Pavyzdžiui, įsipila vandens ir atlieka elektrolizę, kurios metu skaidrus vanduo susidrumsčia, net pajuoduoja. Paskui liepia uostyti vandenį, esą jo kvapas blogas, rodo prikalkėjusį arbatinuką ir įtikina, kad taip užkalkės ir žmogaus kraujagyslės. Dar prideda ir apie rūdis bei besiveisiančias bakterijas vamzdžiuose, ir žmogus jau ieško išsigelbėjimo – pasirengęs tuoj pat pirkti siūlomą prekę. Ir tik po to susivokia, kad tie prietaisai labai brangūs, o jų priežiūra - dar brangesnė“, - teigė I. Kleinaitė.

Kad nebūtų blogiau

Pasak jos, žmogus patiria nereikalingų išlaidų, o svarbiausia, ką ne kartą yra pabrėžę specialistai, kai kurie buitiniai filtrai vandenį „išvalo“ taip, kad jis tampa fiziologiškai bevertis.

„Mes ne tik negauname sveikatai labai svarbių elementų – kalcio, magnio – bet juos dar ir išplaunam iš savo organizmo. Specialistai ypač susirūpinę dėl osmoso filtrų, kurie padaro vandenį visiškai be druskų. Gi prekeiviai tikina, jog prie filtrų statomos kasetės, atgal į vandenį gražinančios mineralines medžiagas. Bet kam viso to reikia, jei iš čiaupo tekantis vanduo yra geros kokybės? Specialistų teigimu, kietas vanduo sveikatai nekenkia, o geriant minkštą vandenį padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“,- pasakojo I. Kleinaitė.

Anot jos, kai žmogui kyla abejonių dėl geriamojo vandens kokybės, geriausia jį išsitirti nepriklausomoje laboratorijoje, nes vandens kokybės ištyrimas – ne kelių minučių darbas.

Filtrai – tik sertifikuoti

“Japonai pagal arbatos skonį sprendžia, ar kokybišku vandeniu ji užplikyta. Manau, kiekvienas žmogus turi teisę pasirikti, įsirengti jam namuose vandens valymo sistemą ar ne, jei jam kyla abejonių dėl geriamojo vandens kokybės. Patarčiau pirma vandenį išsitirti, o po to, jei reikia, rinktis valymo sistemą, nes jų yra pačių įvairiausių. Svarbu rinktis sertifikuotą produktą, nes rinkoje yra visko – nuo kopijų iki nesertifikuotų produktų“, - sakė Elvis Rudzianskis, Nacionalinės vandens kokybės asociacijos vadovas.

Jo teigimu, vandens valymo sistemų kaina siekia nuo 500 iki 5000 litų. Pasak E. Rudzianskio, domėtis buitiniais vandens valymo filtrais ar sistemomis žmones verčia tas faktas, kad daugelio daugiabučių vamzdynai yra pasenę, nekeisti kelis dešimtmečius, o vandens tiekėjai prisiima atsakomybę tik už vandens kokybę, tiekiamo iki namo vandentiekio įvado. „Tad ar nebūna taip, jog tarsi purvinu šiaudeliu atsigeriame švaraus vandens iš stiklinės? Kartais nereikia būti net chemiku, kad suprastum savo skonio receptoriais, kad su vandeniu kažkas yra negerai.

Tad visiems linkėčiau daugiau domėtis geriamuoju vandeniu, bent jau ne mažiau negu maistu, nes vanduo kaip niekas kitas įtakoja mūsų sveikatą“, - sakė E. Rudzianskis.

Specialistų teigimu, kietas vanduo sveikatai nekenkia, o geriant minkštą vandenį, padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.