Diabetu ne tik sergama, su juo gyvenama

Slaptas ir pavojingas

Kaip vaduotis iš ligos gniaužtų, patarimų paklausėme didelę praktiką bei patirtį turinčios slaugytojos diabetologės Kristinos Zaglubockajos.

Kokiems žmonėms reikėtų pasitikrinti dėl diabeto?

Tiems, kurių giminėje yra žmonių, sergančių bet kokio tipo diabetu, ypač jeigu peržengėte 40 metų ribą ir esate nutukęs. Būtina pasitikrinti, jeigu turite sumažėjusią gliukozės toleranciją, aukštą kraujo spaudimą ir aukštą bendro cholesterolio ar triglicerino kiekį. Liga gali užklupti moteris, kurios nėštumo metu sirgo diabetu, vartojo daug angliavandenių ir kūdikis gimė sverdamas 4 kilogramus ar daugiau.

Liga prasideda daug anksčiau, negu nustatoma diagnozė; ji gali būti prasidėjusi netgi prieš 12 metų. Siūlyčiau bent kartą per metus pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje nevalgius ir dvi valandas - po valgio, paėmus kraują iš venos.

Kokie yra 2-ojo tipo diabeto simptomai?

I tipo diabetu serga jauni žmonės, vėliau, kai kasa gamina insuliną, tik suriebėjusios, nejautrios organizmo ląstelės jo nepriima, vystosi 2-ojo tipo diabetas.

Esant ankstyvoms ligos stadijoms jokių simptomų nėra, tačiau jų atsiranda ligai progresuojant, didėjant cukraus kiekiui kraujyje. Tada padažnėja noras šlapintis, dėl neaiškių priežasčių krinta svoris, prastėja regėjimas, dažnai sergama infekcinėmis ligomis.

Kodėl susergama šia liga, kuo rizikuojama?

Iš dalies gyvenimo būdas pamažu nulemia rimtą medžiagų apykaitos sutrikimą, nors žmonės dažnai nekreipia dėmesio dėl cukraus kraujyje iki 5 milimolių padidėjimo: "Et, juk tik šiek tiek." O diabeto diagnozė nustatoma, kai yra 6 milimoliai. Daugeliui šioje stadijoje liga dar nediagnozuojama, tačiau žala jau pastebima daugelyje organų ir kraujo indų. Cukraus kraujuje daugėja, dideli insulino, arba rakto į ląstelę, kiekiai nebegali jo viso pašalinti iš kraujagyslių. Atsiranda didelė rizika susirgti ateroskleroze.

KONTROLĖ. "Būtina ligą griežtai kontroliuoti, kad nepasireikštų komplikacijos", - sakė slaugytoja diabetologė Kristina Zaglubockaja.

Sergančiuosius diabetu neretai kankina miokardo infarktas, stenokardija. Ši liga sukelia ir inkstų veiklos nepakankamumą, kurio laiku negydant, jau reikia hemodializės ar net inkstų transplantacijos. Jeigu diabetas pažeidžia nervus ir periferines kraujagysles, kartais tenka amputuoti kojas. Kartais dėl diabeto regėjimas taip pablogėja, kad žmogus gali apakti.

Žmonės, turintys genetinį polinkį susirgti, gali to išvengti mažindami svorį, juosmens apimtį, kai buvę namisėdos pradeda daugiau judėti ir pakeičia mitybos įpročius. Jeigu nutukusi mama, paprastai būna nutukę ir vaikai, nes visi vienodai maitinasi, visų požiūris į gyvenimą vienodas.

Kas būna, kai žmogus jaučiasi netekęs energijos?

Kepenys, energijos sandėlys, stengiasi išspręsti šią krizę, išskiria vis daugiau gliukozės. Tada itin svarbu nepersivalgyti, valgyti neriebų maistą dažnai ir po nedaug, prieš valgį gerti daug vandens. Patarčiau valgyti daugiau žalių ir ankštinių daržovių, kurios valo kraujagysles, vengti saldumynų ir alkoholio. Sveikiau už purią juodą duoną yra rupi.

Kodėl būtina griežta ligos kontrolė?

Šiais laikais cukrinio diabeto komplikacijos nėra neišvengiamos ir fatališkos. Gera kontrolė gali jas minimalizuoti ar bent gerokai atitolinti.

Jeigu gliukozės kiekis po valgio nuolat būna didesnis nei 9 milimoliai, o nevalgius - daugiau nei 7, reikėtų peržiūrėti gydymą ir jį koreguoti. Gydytojo paskirto naujo gydymo efektyvumą reikėtų vertinti ne anksčiau kaip po 1-3 mėnesių.

Kaip blogiausiai gali baigtis ligos komplikacijos?

Lėtinės, arba mikrovaskulinės - smulkiųjų, makrovaskulinės - stambiųjų kraujagyslių kompikacijos pakenkia akims, inkstams, kojoms ir širdžiai.

SUNKIAUSIA. "Vaikams, sergantiems diabetu, ne simptomus iškęsti sunkiausia - sunku psichologiškai susitaikyti, jog tai truks visą gyvenimą", - sakė gydytoja endokrinologė Sigita Vainienė.

Ūmios, pavojingos gyvybei komlikacijos - tai hipoglikemija, nukritus cukraus kiekiui kraujuje, ir hiperglikemija, jam padidėjus. Esant hipoglikemijai pila šaltas prakaitas, kankina alkio jausmas, todėl žmogus turi dažniau valgyti, būna nerimas, krečia drebulys, sunku susikaupti, dvejinasi akyse, neaiškiai matoma. Sutrinka širdies ritmas.

Esant hiperglikemijai, vargina troškulys, nuovargis, dažnai šlapinamasi.

Kas vyksta, kai cukrinis diabetas pakenkia autonominei nervų sistemai, kuri atsako už visų vidaus organų darbą, kraujagyslių sistemą?

Periferinę nervų sistemą sudaro nervai, kurie jautrina raumenis, ir kuriais jutimai iš sąnarių, sausgyslių, raumenų ir odos plinta į galvos ir nugaros smegenis. Kai liga progresuoja, raumenys susilpnėja arba tampa nejautrūs. Atsiranda sausgyslių refleksų nepakankamumas. Visas kūnas tirpsta, jaučiamas deginimas, pakinta eisena, naktimis arba būnant ramiai jaučiami skausmai pėdose ir kojose. Nuolatinio spaudimo vietose ar pėdose atsiranda ilgai arba išvis negyjančios žaizdos.

Šie pakenkimai paveikia širdies kraujagyslių sistemą, sutrikdo kūno temperatūros ir prakaito išsiskyrimą, šlapimo pūslės ir virškinamojo trakto funkcijas. Sutrinka širdies ritmas, ir ji nebesugeba prisitaikyti prie tinkamo režimo. Kai sumažėja kraujo spaudimas, staiga keliantis iš lovos ar kėdės gali ištikti beskausmis miokardo infarktas. Tai yra rizika mirti staiga.

Atliekant periferinės nervų sistemos diagnostiką, svarbu žinoti cukrinio diabeto trukmę bei komplikacijas, kitas ligas, kuriomis žmogus serga.

Kad ir kaip jaustųsi ligonis, reikia kuo daugiau judėti?

Judėjimas degina kalorijas ir taip mažina kūno masę, didina organizmo jautrumą insulino poreikiui, mažina kraujospūdį, didina raumenų ir kaulų masę bei stiprumą. Taip pat palankiai veikia gliukozės ir riebalų apykaitą, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą ir padeda organizmui prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, mažina stresą.

Nuo šio rudens slaugytojai diabetologai teikia naujas, efektyvias paslaugas poliklinikų lankytojams. Kokias?

Pacientai gali ateiti atlikti gydomąjį pedikiūrą, jiems bus sutvarkyti pažeisti nagai, nuospaudos, nušlifuoti padų sustorėjimai. Du kartus per mėnesį gali lankytis pėdos žaizdelei prižiūrėti. Šios procedūros nemokamai atliekamos 4 kartus per metus. Jeigu pacientas pageidauja, seniai serga diabetu, ir jam nepavyksta kontroliuoti ligos, jie gali ateiti du kartus per metus mokytis, kaip tai daryti, išgirsti atsakymus apie tai, ką jis darė netinkamai. Jeigu diagnozę sužinojo neseniai, gali apsilankyti pirminei konsultacijai: per 5 apsilankymus valandą trunkančiose pamokose jis gali išsiaiškinti viską apie diabetą.

Vaikų diabeto nepastebėti neįmanoma

"Nors atlikta daug tyrimų, diabeto priežastys dar neišsiaiškintos. Manoma, kad jį gali provokuoti raudoniukė, enterovirusai, kitos virusinės ligos. Vienintelio įtakojančio veiksnio nėra. Gali lemti šalies ekonominė situacija, motinos pienas, karvės pienas, vitamino D vartojimas.

Jeigu po persirgtos ligos vaikas jaučia silpnumą, nuovargį, krinta svoris, kankina troškulys, - galima įtarti diabetą. Tai patvirtina kraujo tyrimas", - sakė vaikų endokrinologė Sigita Vainienė. Klaipėdos krašte šiuo metu cukriniu diabetu serga 155 vaikai - nuo vienerių metų iki 18. Skaičius yra kintantis, šiais metais cukrinis diabetas buvo diagnozuotas 19 vaikų.

Pirminis diabeto požymis yra autoimuninis kasos pažeidimas, kai gaminasi antikūniai prieš kasos ląsteles. Paprastai, jeigu tėvai nesirgo šia liga, vaikui susirgti rizika labai nedidelė.

Susirgus kūdikiui, jį kankina troškulys, jis valgo puikiai, tačiau dėl insulino trūkumo svoris krenta, šlapimas darosi lipnus, ir kuo mažesnis vaikas, tuo liga išsivysto greičiau - per savaitę ar dvi. Vaikas patenka į ligoninę dėl dehidratacijos, ir kraujuje bei šlapime atrandamas padidėjęs gliukozės kiekis. Paskyrus gydymą, vaikui iškart pagerėja, tačiau su liga teks gyventi visą gyvenimą. Gydytoja sakė, jog I tipo diabeto, kuriuo serga paaugliai ir suaugusieji, nepastebėti neįmanoma, o štai tai su II tipo diabetu žmonės gali gyventi, ilgai jo neįtardami, kol prasideda komplikacijos, kol neištinka insultas ar miokardo infarktas. Liga įtariama, kai žmogus operuojamas, ir tyrimų metu kraujuje būna padidėjęs cukraus kiekis, arba kai pradeda blogiau matyti. Tačiau vaikų diabeto be klinikos nebūna.

"Kiekvienas diabetas yra vis kitoks, nors klinikiniai simptomai vienodi, net diagnozuojama I tipo diabeto sunki forma. Per daugelį praktikos metų galiu pasakyti, kad vieni serga lengviau, be komplikacijų, kitiems tenka dažnai gydytis stacionare. Bet labai svarbu, kokioje šeimoje vaikas auga, koks yra tėvų supratimas. Jeigu jie galvoja, kad užtenka pamatuoti cukraus kiekį kraujuje kartą arba du per dieną, ir vaikas tikina, kad gerai jaučiasi, tai jie mato tik tą situaciją. Kiti vaikai matuoja kraują insulino pompa 6-8 kartus per dieną, ir jie gali ligos eigą koreguoti injekcijomis. Yra ir tokių tėvų, kurie vietoje 5 injekcijų leidžia 3", - sakė pokalbininkė. Jeigu diabetas blogai prižiūrimas, gali ilgiau gyti žaizdos, kartotis infekcijos, ypač šlapimo takų grybelinė infekcija, nusilpus imunitetui, vaikas gali susirgti tuberkulioze. Nutukęs vaikas turi didesnė riziką sirgti diabetu vyresniame amžiuje. Beje, blogiausia, jog daugėja 4-6 metų nutukusių vaikų. Daug valgoma pusfabrikačių, daug naudojama antibiotikų, mažiau judama, vaikai sėdi prie kompiuterio. Nusiraminimą jaučia, kai nuolat valgo. Nebėra bendrų vakarienių ar pusryčių, kai išjungiamas televizorius ir prie stalo šeima bendrauja, domisi vieni kitais.

Gydytoja įspėjo, jog diabetas neskauda, bet nesilaikant gydymo režimo, pikta liga savo darbą dirba. Ligą mokoma sekti, kad nebūtų rimtų komplikacijų. Gydytoja sakė, kad per jos praktiką nepasitaikė, kad vaikui prireiktų dializės, nebuvo nei regėjimo sutrikimų, apakimų, neteko amputuoti kojų dėl užakusių kraujagyslių, sutrikus kraujotakai.

"Vaikams ne simptomus ištverti sunkiausia - jiems sunku psichologiškai susitaikyti, kad sirgs visą gyvenimą. Praeina pykčio, baimės, gedėjimo fazės, nes ypač sunku sirgti paauglystėje, kai save reikia kontroliuoti, reikia skirti laiko diabetui, o vaikai nori gyventi čia ir dabar", - sakė S. Vainienė, pasidžiaugusi, jog įvyko diabeto klubo "Smalsučiai" susitikimas su darželio auklėtojomis ir slaugytojomis, nes daugėjant diabetu sergančių vaikų, joms tenka prižiūrėti mažuosius, pritaikyti mitybą, suteikti pagalbą.

Sergant vaikui, visa šeima turi susiimti ir pakeisti maitinimąsi, įpročius. Sergantys žmonės turi valgyti 5-6 kartus per dieną, skaidulų pripildytą maistą, turi suskaičiuoti angliavandenius. "Peilis" yra šokoladas, jeigu jo daug, stiklainis uogienės. Reikia nešioti patogią avalynę, jokiu būdu ne sportinę ar aukštakulnę.

"Yra du blogi dalykai: kai tėvai per mažai rūpinasi, ir kai apgaubia perdėta globa. Gerai, jeigu penkiametis jau gali pasimatuoti cukrų, 7-8 metų jau gali sau susileisti vaistus. Bet jeigu 14-15 metų dar pats nemoka susileisti insulino ir nežino, kiek jam reikia suvalgyti, laukia, kol pasakys mama, jis yra dar nepasiruošęs gyvenimui.

Mokslininkai daug dirba, kad būtų galima persodinti kasą arba jos ląsteles, o tai labai palengvintų sergančiųjų diabetu gyvenimą. Pandemija bandoma stabdyti, gydant visą žmogų, o ne atskiras ligas. Padėtų ir judėjimo propagavimas, vaikščiojimas su šiaurietiškomos lazdomis ir sportavimas aikštynuose.

Būkime kartu

"Klube narių yra apie 40, jie daugiausiai pensinio amžiaus, jaunų žmonių prisikviesti sunku. Galvojame apie bendravimą internetu, nes liga stipriai jaunėja", - sakė sergančių cukriniu diabetu draugijos CD pirmininkė Asta Poškienė. Ji sakė, jog susigyvenus su liga ir išmokus ją valdyti, galima gyventi visavertį gyvenimą. Klube vyksta medikų diabetologų paskaitos, bendraujama, ir tuomet laiko nepristinga, kaip, tarkime, nuėjus į polikliniką, kur didžiąją laiko dalį praryja popierių pildymas.

"Su šia liga keičiasi visas gyvenimo stilius, fizinis aktyvumas, maistas. Klube mes gauname labai daug žinių: apie maisto produktus, jų sudėtį, kiek angliavandenių yra įvairiose kruopose. Keičiamės patirtimi, nes kiekvieną tas pats maisto produktas veikia kitaip, kalbamės, kam kokia sporto šaka padėjo", - sakė Asta Poškienė. Draugija rengia nemokamas cukraus kiekio kraujuje tikrinimo akcijas.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje cukriniu diabetu serga per 250 mln. žmonių. Per 20 m. skaičius gali išaugti iki 380 mln. Turtingose šalyse diabetas pagal mirties priežastį užima 4 vietą. Kasmet 3,2 mln. žmonių pasaulyje miršta dėl ligos komplikacijų. Nustatyta, kad kasmet pasaulyje diabetu suserga apie 70 tūkst. vaikų