Ligų gausėja ne šiaip sau
Lietuvių savanorių kraujyje Olandijos laboratorija ieškos trijų labiausiai paplitusių pavojingų cheminių medžiagų grupių. Tai - ftalatai (minkštinantys plastikų priedai), polibrominti difenilo eteriai (degumą mažinančios medžiagos) ir perfluorinti junginiai (suteikiantys atsparumą aukštai temperatūrai, vandeniui, riebalams).
Aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė sako, kad šios medžiagos dažniausiai siejamos su neigiamu poveikiu sveikatai.
Tokie tyrimai atliekami tik mokslo tikslais. Mat nors laboratorijos ir aptinka sintetinių cheminių medžiagų organizme, trūksta patvirtintų medicininės diagnostikos metodų, kurie leistų patikimai susieti šiuos rastus nuodus su konkrečiomis ligomis.
Bet mokslininkai ir medikai vis garsiau kalba, kad nuolat augantis alerginių, endokrininių ir vėžinių susirgimų skaičius susijęs su paties žmogaus sukurtais cheminiais junginiais.
Draudžiama gaminti, bet ne įvežti
Pavyzdžiui, ftalatai, kuriuos ES draudžiama naudoti žaislų gamybai, bet iš kitų šalių atvežtuose žaisluose jų esama, gali sukelti dermatito paūmėjimą, sutrikdyti hormonų funkciją, berniukams, kurių mamos buvo labiau veikiamos ftalatų, gali blogiau vystytis genitalijos, sutrikti lytinis brendimas.
Ftalatai į organizmą gali patekti ir per gėrimus iš plastikinių butelių, jei šie paveikiami UV spindulių, pavyzdžiui, ilgai stovi saulėkaitoje. Organizme jie veikia panašiai kaip hormonai - gali prasiskverbti net per ląstelės membraną ir nenormaliai ją aktyvuoti, paskatinti suvėžėjimą.
„Draudimai naudoti vieną ar kitą pavojingą junginį galioja tik ES gaminamoms prekėms. Tačiau daugybė prekių pas mus įvežama iš Kinijos, Japonijos ir kitų šalių, kur tos medžiagos nedraudžiamos. Pavyzdžiui, JAV yra net reikalavimas, kad vaikiški drabužėliai ir pižamos būtų atsparūs ugniai. O eksporto kontrolė apima vos 5 proc. įvežamų prekių, - pasakojo J.Buzelytė. - Gamintojai skatinami savo naudojamas pavojingas medžiagas keisti kitomis, nekeliančiomis grėsmės, tačiau tai susiję su didelėmis išlaidomis, todėl persitvarko tik mažuma“.
Aplinkosaugininkės teigimu, saugodamiesi pavojingų medžiagų, daugelį šiandien buityje naudojamos chemijos priemonių galime pakeisti natūraliomis, kurios suteikia panašų efektą. Vietoj įvairių skalbiklių galime vartoti ūkinį muilą, valiklius puikiai gali pakeisti actas, soda, net griežinėlis citrinos. Sintetinius rūbus reikėtų keisti medvilne arba vilna.
Sveikatą užgožia komercija
Akcijos savanorių vilniečių Aušros ir Vytauto Kažemikaičių šeima augina dvi dukreles. Jie teigia, kad savo vaikus stengiasi apsaugoti nuo šiandien visur tykančios chemijos ir yra pasirengę už ekologiškas prekes, taip pat ir ekologišką maistą, mokėti brangiau.
„Tačiau labai apmaudu, kad tokių prekių pardavėjai ne visada elgiasi sąžiningai, - apgailestavo šeimos gydytoja dirbanti Aušra. - Pavyzdžiui, mažiems vaikams labai pavojingi nitratai. Buvom įsigiję net nitratų testus ir žiūrėjome, kur jų mažiausiai. Didžiausią jų kiekį radome ekologiniame turgelyje pas ūkininką, kuris prie savo morkų buvo pridėjęs užrašą „Be nitratų“.
Toks pat melas sklinda ir iš pramonės. Pavyzdžiui, ant kūdikių maisto indelių uždėtas ženklas, kad jį galima šildyti mikrobangėje.
„Tai gryna komercija. Bet kaip gydytoja dažnai turiu aiškinti suklaidintoms mamoms, kad negalima mikrobangėje vaikui maisto gaminti - ji pakeičia maistines savybes, sunaikina vitaminus ir mikroelementus“, - aiškino gydytoja, mananti, kad pakitę mūsų mitybos įpročiai, nenatūrali aplinka gali turėti didžiulės įtakos ligų gausėjimui, net ir būnant jauno amžiaus.
Susidomėję ekologišku gyvenimo būdu, alternatyvų buityje naudojamoms priemonėms, kuriose esama daug cheminių ingredientų, vilniečiai ieško internete.
„Internetas visagalis, - šypsosi ponia Aušra. - Iš jo sužinojau, kaip namie pasigaminti šampūną, pirktinio jau nebenaudoju. Susipirkau visas sudedamąsias dalis ir dantų pastai. Iš kosmetikos naudoju tik natūralų aliejų, plaukų dažų man nereikia, tai, manau, nemažai tos chemijos pavyksta išvengti“.
Linas JONAUSKAS, aplinkos viceministras:
Manau, kad mūsų visuomenėje plačiau reikia kalbėti ne tik apie produktus, turinčius pavojingų medžiagų, bet ir apie patį vartojimą, atsakingą vartojimą ir galiausiai - apie vartojimo mažinimą. Juk dabar, pamatę parduotuvėje nuolaidų akciją, prisiperkame gausybę nereikalingų dalykų. Džiaugiamės, kad pirkome pigiau, ir nepagalvojame, kad galėjome pirkti mažiau.
Besaikis vartojimas griauna aplinką ir mus pačius. Jei mažiau pirktume, būtų mažiau ir gaminama. Tuomet mažiau teršalų būtų išmetama į aplinką ir mažiau jų nusėstų mūsų organizmuose. Šios medžiagos ypač grėsmingai veikia per vandens augalus. Juose chemikalai kaupiasi iš vandens, per mitybos grandinę perduodami žuvims, kurias paskui valgo ir žmonės. Taigi, žmogaus susintetintos cheminės medžiagos, apsukusios ratą, galiausiai vis tiek nusėda gamtoje ir pačiame žmogaus organizme.
Atsakomybė už pigų ir mažiau saugų produktą tenka gamintojui. Bet rinkdamiesi produkciją, kurioje yra nuodingų medžiagų, mes jį skatiname ir toliau taip elgtis. Jei matys, kad žmonės tų gaminių jau nebeperka, ir jis niekur nedings - turės eiti link gamybos „žalėjimo“.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Rašyti komentarą