Baltijos šalių gyventojai nori žinoti, ką valgo

Beveik 80 proc. lietuvių, latvių ir estų norėtų daugiau žinoti apie patiekalų, kuriuos jie valgo viešojo maitinimo įstaigose, sudėtį. Be to, kone pusė apklaustųjų sutiktų kavinėse ir restoranuose mokėti brangiau, jei tiksliai žinotų, ką valgo. Tokius rezultatus atskleidė bendrovės "Unilever Food Solutions" iniciatyva atlikta internetinė apklausa.

Tyrimo metu atskleista, jog tik kas dešimtas lietuvis maitinimo įstaigose sulaukia norimos informacijos apie patiekalų sudėtį. Mūsų šalies gyventojai labiausiai nerimauja dėl galimybės, jog jų maiste bus genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) – informacija apie juos svarbi arba labai svarbi beveik 76 proc. apklaustųjų. Taip pat kone pusei respondentų aktualu žinoti druskos bei cukraus kiekį patiekaluose. Kiek mažiau dėmesio viešojo maitinimo įstaigų klientai skiria produktų maistinei vertei (kalorijų kiekiui): nors šis klausimas svarbus ar labai svarbus 43 proc. atsakiusiųjų Baltijos šalių gyventojų, net penktadaliui respondentų tai visiškai nerūpi. Taip pat kone 40 proc. apklaustųjų domina, ar jų valgomuose patiekaluose yra alergenų.

Be jau minėtų klausimų, lietuviams svarbu, kad jų maistas būtų sveikas: paklausti, apie kokių kitų sudedamųjų dalių kiekį patiekaluose jie norėtų sužinoti daugiau, dauguma respondentų minėjo kenksmingus priedus (E) bei konservantus. Tuo tarpu latviams aktualiau gaminimo eiga bei patiekalų ingredientų kilmė. Šis klausimas svarbus ir estams, kurie taip pat rūpinasi ir ingredientų kaina bei produktų šviežumu.

Apklausos duomenimis, absoliuti dauguma lietuvių (92 proc.) lankosi viešojo maitinimo įstaigose. Vis dėlto, rūpimus klausimus apie patiekalų sudėtį tautiečiai linkę užduoti retai: dažniausiai teiraujamasi apie padažus ir prieskonius ir tik kas penktas apklaustasis kartais pasidomi apie GMO, cukraus bei druskos kiekį ar alergenus, o apie patiekalo maistinę vertę klausiama dar rečiau.

"Įdomu tai, kad net 9 iš 10 lietuvių, kavinėje ar restorane uždavusių klausimą apie patiekalo sudėtį, šios informacijos negauna. Lietuvoje situacija gerokai prastesnė nei Latvijoje, kur pageidaujama informacija suteikiama maždaug ketvirtadaliui klientų, ir Estijoje, kur jos sulaukia kone pusė besiteiraujančiųjų. Manau, kuo toliau, tuo labiau turėtume atsižvelgti į klientų informacinius poreikius, kadangi jiems vis labiau rūpi ne tik kokią mėsą ar žuvį jie valgo, bet ir produktų kilmė, natūralumas, maistinė vertė, paruošimo būdas. Ateityje patenkintas klientas bus ne tas, kuris iš restorano išeis tiesiog sotus, bet tas, kuris galės gauti visus jam rūpimus atsakymus, pavyzdžiui, apie jam patiektus pietus", – apie augantį klientų reiklumą sakė Lietuvos Restoranų Vyriausiųjų Virėjų ir Konditerių Asociacijos prezidentas Stanislavas Kizenevičius.

Dažniausiai klientams informaciją suteikia padavėjai, kiek rečiau – virtuvės šefai ar maitinimo įstaigos savininkai.

Paklausti, kas turėtų imtis iniciatyvos, siekiant užtikrinti, jog kavinių ir restoranų meniu būtų pateikiama daugiau informacijos apie juose esančių patiekalų ingredientus, beveik trečdalis respondentų teigė, jog tai daryti turėtų patys restoranai, kone kas penktas manė, kad tai yra sveikatos apsaugos institucijų rūpestis, ir tik 5 proc. respondentų nuomone šio klausimo imtis turėtų dietologai. Vis dėlto, net pusė apklaustųjų teigė, jog visos šios įstaigos turi vienodą atsakomybę rūpintis šiuo klausimu.

Internetinę apklausą šių metų gegužės mėnesį bendrovės "Unilever Food Solutions" užsakymu vykdė UAB "OmnicomMediaGroup". Tyrimo metu iš viso apklausta 3.021 respondentas iš trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos). Apklausai buvo pasirenkami respondentai, vyresni nei 18 metų.