Ar šizofrenija gali sirgti ir vaikai?

Iki šiol šizofrenijos priežastys nėra tiksliai įvardijamos, tačiau negalima nuneigti, kad labai didelę įtaką turi paveldimas polinkis sirgti šia liga. Kai kurie teigia, kad socialiniai ir aplinkos veiksniai negali įtakoti šizofrenijos pradžios, tačiau neabejotinai įtakoja jau sergančio žmogaus ligos eigą. Medikai teigia, kad šizofreniją reikėtų priskirti psichikos ir centrinės nervų sistemos raidos sutrikimams, juk dažniausiai šizofrenija susergama 18-25 metų, kai vyksta galutiniai subtilių žmogaus centrinės nervų sistemos funkcijų neurofiziologinės ir neuropsichologinės brandos procesai. Tačiau kyla klausimas, ar tikrai teisinga sakyti, kad šizofrenija susergama? Jei priimtume faktą, kad šizofrenija yra paveldima, tuomet teisingesnis formulavimas būtų “šizofrenija pasireiškia”.

Vaikai šizofrenija serga labai retai. Pastebimi šizofrenijos požymiai tiek vaikystėje, tiek suaugus yra panašūs, tačiau kaip taisyklė, vaiko elgesį visuomet vertiname kitaip, nei subrendusio ir atsakingo už savo veiksmus žmogaus.

Prieš pasirodant pagrindiniams ligos požymiams, dažnai būna pirminių simptomų, į kuriuos ne visuomet atkreipiamas dėmesys. Tai gali būti neryškūs psichikos būsenos sutrikimai, pasireiškiantys neįprastu elgesiu, sustiprėjusiu polinkiu į socialinę izoliaciją, mokymosi, miego ir bendravimo sutrikimais ir t.t. Deja, šie simptomai dažniausiai traktuojami ne kaip liga, o kaip paaugliškas maištavimas. Ir tik pasireiškus tikriesiems ligos požymiams galima konstatuoti šizofreniją.

Šizofrenija apima 2 pagrindinius sutrikimus:

Mąstymo sutrikimai

Suvokimo sutrikimai

Mąstymo sutrikimai pasireiškia kliedėjimu ir daugialypiškumu. Žmogus tarsi gyvena tarp realybės ir fantazijos ir niekaip negali atskirti, kur yra tikroji tiesa. Suvokimo sutrikimai – tai klausos ir regos haliucinacijos, kai žmogus mato arba girdi tai, ko iš tiesų nėra. Labai svarbu suvokti, kad šizofrenija sergantis žmogus niekuomet nesugebės suvokti, jog jis serga. Todėl bandymai padėti dažniausiai sukelia pasipriešinimą.

Šizofrenija – tai nebūtinai staigūs psichozės priepuoliai. Kai kuriems šizofrenikams tiesiog ima keistis asmenybė: jie vis labiau užsisklendžia savyje, ima nepasitikėti aplinkiniais, tampa pasyvūs ir apatiški, susiaurėja jų interesų ratas, o galiausiai jie visai atsiskiria nuo visuomenės.

Nustatyti šizofreniją paauglystės laikotarpiu yra labai sunku. Iš vienos pusės ligos simptomai gali pasireikšti labai aiškiai, iš kitos pusės jie dažniausiai traktuojami kaip brendimo laikotarpis, kai paaugliai bando atrasti save įvairiomis formomis.