Ar permainų vėjai 2011-aisiais keis kryptį?

Nepaisant to, aistrų praėjusiais metais netrūko - medikai diskutavo apie Vyriausybės siekį jungti Klaipėdos ligonines, o uostamiestyje susikūrusi Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė sveikatos apsaugos reformai remti pasiūlė alternatyvą - ligoninių asociaciją.

Kokios viltys, susijusios su taip ir neįgyvendinta Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa, perkeltos į šiuos, 2011-uosius metus? Ką apie pertvarkos pažadus bei Klaipėdoje atsiradusią iniciatyvą mano šios dienos mūsų pokalbininkai?

"Centrui galėtų vadovauti ligoninių konsorciumas"

Vytautas GRYKŠAS, Klaipėdos universitetinės ligoninės 1-ojo Neurochirurgijos skyriaus vedėjas, ligoninės gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas

Pertvarkymams sunkmetis - blogas laikas, nes egzistuoja rizika išbalansuoti susiformavusią pusiausvyrą. Mūsų ligoninės metinė apyvarta yra apie 100 mln. litų. Jei deklaruojama, kad pertvarkius, sujungus ligonines bus sutaupyti keli milijonai - kokia gi čia ekonominė nauda? Taigi šimtai darbuotojų, tobulinusių savo žinias kurioje nors srityje, gali būti atleisti iš darbo, turės keisti savo gyvenimo planus. Sunku patikėti, kad jie ras kitą analogišką darbą kitoje Klaipėdos gydymo įstaigoje. Priimti atgal į naująją darbovietę vargu ar galės tikėtis tų pačių pareigų, juo labiau - buvusio atlyginimo. Bus priimti į darbą už mažesnį atlygį, kur, manau, ir slypi pagrindinė "ekonominio efekto" idėja.

Kitas klausimas - kaip valstybė panaudoja sutaupytas lėšas. Valstybė blogai besitvarkančioms Alytaus ir Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei 10 kartų padidino finansavimą, kad nebankrutuotų. Jau metus laiko kalbama apie Klaipėdos ligoninių sujungimą, kai kurios jau ir sujungtos, bet neatlikta jokių matematinių ekonominio efekto ar socialinių padarinių apskaičiavimų. Ar pasidarė laimingesni pacientai ir paslaugas teikiantys specialistai?

Kalbama, kad Klaipėdos ligoninėse dubliuojasi skyriai, valstybei per brangu žmogų gydyti stacionare. Nepamirškime, kad pacientui niekas negali atimti teisės pasirinkti gydymo įstaigos. Mūsų ligoninėje per metus gydosi per 20 tūkst. pacientų iš kitų Lietuvos regionų, ne Klaipėdos gyventojų. Lovos negali būti skaičiuojamos vietovės gyventojams. Kita vertus, pažiūrėkite, kaip silpnai veikia šeimos gydytojų sistema, ar pasiruošusi ji priimti pacientą ir slaugyti jį namuose praėjus keletui dienų po operacijos ar kitos kritinės būklės. Juk kalbame apie žmogaus sveikatos saugumą! Kas atsakys už tai, jei eksperimentas nepasiseks? Nukentės tik atleisti iš darbo specialistai ir eilėse laukiantys pacientai.

Klaipėdai prarasti savivaldybės ligoninę būtų didelė netektis. Dabar savivaldybė, būdama KUL steigėja, gali daryti reikšmingą įtaką ligoninės plėtrai, konkurencingumo didinimui, darbo kokybei gerinti, pritraukiant finansavimo šaltinius ir specialistus. Jei steigėjo funkcijas perimtų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ligoninės vadovu gali būti paskirtas koks nors politinio pasitikėjimo funkcionierius, kuris vykdys "centro" nurodymus. SAM savo planų stiprinti ligonines Klaipėdoje nedeklaruoja. Atvirkščiai, visus praėjusius metus kovojome prieš sugalvotą planą siaurinti apmokėjimą už aukščiausio lygio medicinines paslaugas, pacientų srautų nukreipimą iš Klaipėdos į Kauną ar Vilnių. Neurochirurgijos, kuri ypač svarbi Klaipėdos regionui, plėtra buvo numatyta specialiame KUL projekte. Šis projektas buvo aprobuotas ekspertų, patvirtintas SAM ir Centrinės projektų valdymo agentūros, tačiau 2010 m. ministras Raimondas Šukys panaikino šį projektą. Pagrindinis motyvas - kad traumų centras gali būti įkurtas pigiau Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, kuri per visą savo gyvavimo laikotarpį jokio ryšio su traumomis neturėjo. Po to gana greitai buvo patvirtintas kitas 14,5 mln. vertės traumų projektas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Ši ligoninė taip pat su traumomis nieko bendro niekada neturėjo. Toks absurdas varo į neviltį. Taip prarandamas pasitikėjimas ministerijos vykdoma reforma, nes čia daugiausia kalbama apie prievartinį pinigų paskirstymą ir centralizuotą ligoninių administravimą ir mažiausiai kalbama apie patogumą pacientui, paslaugos prieinamumo ir kokybės gerinimą, pagaliau apie medicinos darbuotojų darbo ir socialinių sąlygų gerinimą, konkurencingumą. Norisi priminti SAM, kad ministerijai ir savivaldybėms pavaldžios ligoninės yra vieninga nacionalinės sveikatos sistemos dalis, kuriai skiriamos lėšos negali būti nukreipiamos tik į SAM valdomas ligonines.

Iš tikrųjų pritarčiau, kad Klaipėdoje būtina kurti trečiąjį šalyje universiteto gydymo ir mokslo centrą Klaipėdos universitetinės ligoninės bazėje, prie jo galėtų jungtis kitos ligoninės, centrui vadovautų ligoninių konsorciumas. Jo valdyba, susidedanti iš ligoninių vadovų, universiteto senato, pacientų organizacijų atstovų, galbūt net teisininkų ir finansininkų, spręstų svarbiausius strateginius ir finansinius klausimus. Prieš akis dar daug darbų, bet tikiu, kad kartu su SAM, Klaipėdos savivaldybe bei Klaipėdos universitetu įgyvendinsime šias idėjas. Tam reikalinga mūsų krašto politikų pozityvi nuostata, klaipėdiečių medikų ir akademinės bendruomenė gera valia bei susitelkimas.

"Reikia ne kalbėti, o daryti"

Natalja ISTOMINA, Klaipėdos universiteto Slaugos katedros dėstytoja, doktorantė, Klaipėdos apskrities nevaisingų šeimų bendrijos pirmininkė

Sveikatos priežiūroje tikrai reikalingi pokyčiai. Ir apie tai turi būti ne tik kalbama, o ir daromi konkretūs veiksmai.

Jei jau būtų priimtas sprendimas, kad reikalinga Klaipėdos ligoninių asociacija, ji turėtų būti sukurta kuo greičiau. Nuo minčių ir idėjų reikia pereiti prie veiksmų. Lietuvoje turi būti trys pagrindiniai mokslo bei medicinos centrai ir trys asociacijos. Asociacija tik sustiprintų Klaipėdą. Būtų gerai, jei į asociaciją įeitų pacientų, įvairių sveikatos priežiūros sričių atstovai. Dar asociacijoje būtų svarbus Klaipėdos universiteto vaidmuo.
Reformos turi būti daromos, kad pagerintų visų gyvenimą - tiek pacientų, tiek medikų, tiek vadovų. Ir reforma turi vykti visuose lygiuose, kiekviename skyriuje.

Slaugoje sunku per metus tikėtis kokių didelių pokyčių, bet turi pagaliau būti įstatymais apibrėžtas slaugytojų darbo krūvis, padidinti atlyginimai. Nors atlyginimas priklauso nuo darbdavio, bet turi būti sukurta slaugytojų diferenciacijos sistema, pagal kurią būtų skiriami atlyginimai, paskirstomas darbas. Slaugos mokslų daktarai turi dirbti akademinį ir klinikinį darbą, būti atsakingi už mokslinių tyrimų organizavimą, vykdymą. Bakalaurai, magistrai dirbtų kitą darbą. Slaugytojų atsakomybė ir kompetencijos ribos turėtų būti praplėstos. Daugiau skyrus atsakomybės slaugytojams, jie dirbtų geriau ir pacientas būtų patenkintas, jo gulėjimo trukmė sutrumpėtų.

Tikiuosi, kad šiais metais bus priimtas nevaisingoms šeimoms palankus pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Įteisinus pagalbinio apvaisinimo procedūras turėtų būti sukurtas kompensavimo mechanizmas, antraip mūsų nevaisingos šeimos, kaip iki šiol, važiuos į Latviją, kur tai padaro triskart pigiau.

"Asociacija gali virsti butaforine sistema"

Romaldas SAKALAUSKAS, Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas
Praėję metai buvo geri, kūrybingi, didelių darbų ir svajonių išsipildymo metai. Bet darbai ne išskirtiniai, o kasdieniai, kruopštūs, apgalvoti, nuoseklūs.

Mano, kaip gydytojo vadovo, principas - daryti patiems tai, ką galime padaryti. O jei pats stengsies - ir Dievas padės.

Ar pritariu Klaipėdos ligoninių asociacijos kūrimui? Niekas nepasakė, kas bus geriau, jei bus įkurta asociacija. Blogai lyg ir nėra. Nematau, kad mūsų ligoninei ši asociacija būtų kokia paspirtis. Kam reikalingi papildomi patarėjai, jei patiems kūrybinių minčių netrūksta? Šiandien ligoninė vykdo net 11 Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektų. Tad kiekvieną dieną komanda dirba "maksimaliais apsisukimais". O kas keistųsi įkūrus asociaciją?.. Ar tai nebus vien posėdžiavimas, perposėdžiavimas, darbo nedarymo pridengimas, galų gale pavirsiantis popieriniu variantu? O jei tik posėdžiausime, kursime butaforines, biurokratines sistemas - ligoniui nuo to nepagerės.

Taigi esu prieš asociaciją, nes noriu tik dirbti Klaipėdai, Lietuvos valstybei. Jau 7 metai dirbame su Skuodu, tas modelis pateisino viltis. Viltis pateisino ir psichiatrijos bei tuberkuliozės ligoninių prijungimas. Esame optimalaus dydžio ligoninė, galime stebėti procesus visuose filialuose, dirbame rentabiliai. Veikti yra ką, neužsiimame intrigomis. Todėl nemanau, kad tikslinga prijungti prie mūsų ir Vaikų ligoninę.