Ar nutukimas tikrai liga?

Ar JAV turėtų paskelbti karą nutukimui, kaip kartą jau pasielgė su vėžiu? Jei nutukimas tikrai liga, tai daugiau, nei 78 milijonai suaugusiųjų ir 12 milijonų vaikų ką tik tapo ligoniais. Tarp jų nemažai žinomų žmonių, tokių, kaip aktoriai Johnas Goodmanas ir Kathy Bates, muzikantai BB Kingas ir Aretha Franklin, politikai Alas Gore'as ir Newtas Gingrichas, profesionalūs atletai Johnas Krukas ir Charlesas Barkley'is, žiniasklaidos įžymybės Oprah Winfrey ir Michaelas Moore'as ir Microsoft vykdantysis direktorius Steve'as Ballmeris. Visi turime draugų ir pažįstamų, kurie dabar laikomi ligoniais.

Tačiau daug žmonių, nuo medikų iki filosofų žino, kad nutukimą paskelbti liga yra klaida. Paprasčiau tariant, nutukimas nėra liga. Žinoma, tai yra kai kurių ligų rizikos faktorius. Bet sakyti, kad visi nutukę yra ligoniai, būtų taip pat klaidinga, kaip teigti, jog visi normalaus svorio žmonės sveiki. Tad AMA'os balsavimas kelia svarbius klausimus. Kodėl jie taip pasielgė? Kokios problemos iškyla, nutukimą laikant liga? Ir kaip sąmoningi žmonės turėtų galvoti apie nutukimą?

Viena iš nutukimo pavadinimo liga priežasčių yra faktas, kad ženklus viršsvoris siejamas su įvairiomis sveikatos problemomis. Kai kurios jų yra ligų rizikos faktoriai, tarkime, hipertenzija, nenormalus kraujo lipidų lygis, ir miego apnėja. Kitos yra ligos jau pačios savaime, tokios, kaip širdies infarktas, galvos smegenų insultas, tulžies akmenys ir osteoartritas. Nutukimas taip pat yra kai kurių vėžio formų, tarp kurių endometriumo, krūtų ir tiesiosios žarnos, rizikos faktorius.

Kita nutukimo paskelbimo liga priežastis yra finansinė. Tai paskatins mokančius sveikatos priežiūros mokesčius, tarp kurių privatūs draudėjai ir federalinė valdžia, mokėti už paslaugas, nukreiptas prieš nutukimą, taip pat svorio metimo konsultavimą ir programas. Kodėl, klausia šalininkai, turėtume mokėti gydytojams ir ligoninėms dešimtis tūkstančių dolerių už užsikimšusių arterijų praplėtimą, tačiau atsisakome mokėti dalelę šios sumos dietoms ir kūno rengybos programoms, galinčioms iš pat pradžių užkirsti problemoms kelią?

Tačiau ne visi nutukę suserga ir daug normalaus svorio žmonių neišlieka sveiki. Pažinojau lieknų ir pasitempusių žmonių, skrupulingai savimi besirūpinusių visą gyvenimą ir vis vien numirusių jaunų. Kiti, nerodę ypatingo domėjimosi savo sveikata ir neprižiūrėję savo svorio, išgyveno iki žilos senatvės. Daugeliu atvejų paprasčiausiai negalime iš žmogaus svorio pasakyti, koks jų laukia gyvenimas.

Tarkime, Winstonas Churchillis. Būdamas vidutinio ūgio, Churchillis svėrė virš 250 svarų (113 kg). Jis rūkė cigarus. Gana daug gėrė. Nesimankštino ir nesportavo. Tačiau tapo tikriausiai svarbiausiu XX amžiaus politiniu veikėju ir vienu iš didžiausių politinių oratorių istorijoje. Jis dukart buvo Britanijos ministru pirmininku, vesdamas tautą per ypatingai audringą istorijos tarpsnį ir laimėjo Nobelio literatūros premiją. Jis gyveno iki 90-ies.

Plonesnis ne visada geriau. Daug epidemiologinių tyrimų parodė, kad normalaus svorio žmonėms iš tiesų yra didesnė rizika susirgti kai kuriomis ligomis, tarp kurių ir širdies kraujagyslių liga, palyginus su turinčiais viršsvorį. Ir yra sveikatos būklių, kai viršsvoris apsaugo. Pavyzdžiui, sunkesnėms moterims rečiau išsivysto osteoporozė, nei plonoms. Panašiai ir vyresniame amžiuje šioks toks antsvoris dažnai reiškia geresnę sveikatą.

Dar labiau neramina faktas, kad nutukimą labai sunku tiksliai apibrėžti. Tai dažnai apibūdinama kūno masės indeksu (KMI). KMI lygus kūno masei (kg), padalintai iš ūgio (m) kvadrato. Suaugusiems KMI tarp 18 ir 25 dažnai laikomas normaliu svoriu. Tarp 25 ir 30 yra viršsvoris. O daugiau, nei 30 laikoma nutukimu. Nutukimas, savo ruožtu, gali būti skirstomas į nuosaikų (KMI nuo 30 iki 35 – I laipsnio nutukimas), stiprų (KMI nuo 35 iki 40 – II laipsnio nutukimas), ir labai stiprų (KMI virš 40 – III laipsnio nutukimas).

Nors tokie skaitiniai standartai atrodo aiškūs, jie tokie nėra. Nutukimas yra mažiau svorio, nei kūno riebalų reikalas. Kai kurie žmonės su dideliu yra ypatingai geros formos, tuo tarpu kitų forma gali būti prasta nors KMI ir mažas. Pavyzdžiui, daugelis koledžo ir profesionalių amerikietiško futbolo žaidėjų būtų laikomi nutukusiais, nors jų kūne riebalų procentas

mažas. Pagal KMI, Dwayne'as „The Rock“ Johnsonas yra nutukęs. Ir atvirkščiai, smulkios konstitucijos žmogus gali turėti daug kūno riebalų, bet jo KMI bus normalus.

Dabar esame linkę stigmatizuoti nutukimą. Televizijoje viršsvorio turintys kartais rodomi paslėptais veidais. Tarp stereotipų, siejamų su nutukimu, yra tingumas, valios stoka ir maži sėkmės šansai. Mokytojai, darbdaviai ir sveikatos priežiūros profesionalai dažnai turi iš anksto susidarytą nuomonę apie nutukimą. Netgi labai jauni vaikai linkę žvelgti iš aukšto į turinčius viršsvorį, o patyčios dėl kūno sudėjimo jau seniai yra problema mokyklose.

Neigiamas požiūris į nutukimą, kylantis iš rūpesčio sveikata, stimuliavo daug prieš nutukimą nukreiptų potvarkių. Mano paties ligoninės sistema uždraudė cukraus turinčius gėrimus savo valdose ir ten tapo neįmanoma nusipirkti nedietinių gaiviųjų gėrimų. Daug darbdavių pradėjo svorio metimo ir kūno rengybos iniciatyvas. Michelle Obama pradėjo garsią kampaniją prieš vaikų nutukimą, ir netgi pasakė Daktarui Ozui, kad tai didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui.

Vyriausybinių prieš nutukimą nukreiptų iniciatyvų rezultatai, švelniai tariant, nevienareikšmiški. Viena iš plačiausiai nuskambėjusių buvo Danijos vadinamasis „riebalų mokestis,“ susidedantis iš mokesčio visam maistui, turinčiam daugiau, nei 2,3 procentus sočiųjų riebalų. Rezultatas? Danai perėjo prie pigesnių to paties maisto versijų ir pradėjo daugiau apsipirkinėti užsienyje, riebalų mokesčio neturinčiose šalyse. Riebalų mokestis ištvėrė apie metus, o po to buvo atšauktas.

Daugelio kultūrų istorijoje ir netgi dabar, pilnesni žmonės mėgiami labiau, nei ploni. Paimkime, pavyzdžiui, Shakespeare'o Falstaffą ar Peterio Paulio Rubenso drobes. Bendruomenėje, kur pilna žmonių, besistengiančių prasimanyti pakankamai maisto, būti gerai pavalgiusiam ir turėti gerai pavalgiusią šeimyną dažnai yra sėkmės ženklas. Geras apetitas paprastai rodo gerą sveikatą ir netgi gali rodyti, kad žmogus mėgaujasi gyvenimu.

Tai primena man istoriją apie Hermaną Wellsą, ilgametį Indianos universiteto prezidentą ir kanclerį. Wells buvo nutukęs nuo pat vaikystės. Besiruošiant nedidelei operacijai, gydytojai patarė jam numesti 20 svarų. „Tai lengva,“ atsakė Wellsas. Dariau tai tuzinus kartų.“ Wellsas priėmė savo svorį. Jis nekankino savęs dėl jo. Iš tiesų jis net galėjo iš jo juoktis, ką ir sėkmingai darė per visus kupinus gyvybės 97 metus.

Ar nutukimas žmonėms blogai? Kai kuriems, ypač pacientams, kurių antsvoris yra labai didelis, atsakymas yra užtikrintas taip. Ar daugelis viršsvorį turinčių žmonių gautų naudos, daugiau sportuodami ir mažiau valgydami? Ir vėl, atsakymas yra tikriausiai teigiamas. Bet tai nepadaro nutukimo liga. Daugeliui žmonių nekenkia papildomų svarų nešiojimas, kai kurie netgi gali iš to turėti naudos ir turime tai nuspręsti autoritetingai. Dėl šių priežasčių turėtume susimąstyti, prieš klijuodami nutukusiems žmonėms ligonių etiketę.