Apie brandaus amžiaus vyrų krizę - "klimaksą"

Kalbantis apie andropauzę, vienas pašnekovų juokavo, jog ypač brandaus amžiaus profesūra nelinkusi pripažinti egzistuojant vyrų "klimaksą", antrasis tą neišvengiamą prigimtinį procesą įvardijo kaip kryžkelę, trečiasis sakė, jog šia tema galima būtų sukurti filmą ir pelnyti Oskarą. Bet visi sutiko, jog vyrui senstant, atsiranda fiziologinių, socialinių bei psichologinių problemų.

Kai vyrai saujom geria vaistus

"Daliai žmonių po andropauzės gyvenimas labai pasikeičia, kiti to visai nejaučia. Pradėkim nuo to, jog moterų ir vyrų fiziologija labai skirtingos: jei 52 - 54-erių metų moterų kiaušidės ima išsekt, ir jos pajunta staigų "kritimą", tai testosterono, kuris užtikrina vyro gerą savijautą, muskulatūrą, plaukų dangą, energiją, gamyba senka pamažu ir palaipsniui, maždaug nuo 60-ųjų gyvenimo metų. Dėl to vyrai ilgam išlieka pajėgūs, nors ir ne ereliai", - sakė Klaipėdos ligoninės Endokrinologijos skyriaus vedėjas Antanas Navickas.

"Net jei lytinė funkcija išlieka, prichologiškai vyrai jaučiasi gerai, jie pradeda lankytis pas daktarus, nes blogai jaučiasi. Jiems krinta darbingumas, atsiranda silpnumas, jėgos išsenka, skundžiamasi daugybe negalavimų: vienam širdį bado, vargina sunkumas krūtinėj, juosmens skausmai, kitam skausmai šokinėja po visą kūną; žodžiu, žmogus jaučia diskomfortą. Jeigu prisideda neurozė, vyrai skundžiasi nemiga, apetito sumažėjimu. Jei ištikus menopauzei, moterį pila karštis, ji raudonuoja, šokinėja kraujospūdis, tai vyrai to nejaučia - dauguma simptomų lokalizuojasi į organines ligas.

Ta daugybė simptomų į vieną ligą netelpa, gydytojas nieko rimta neranda, o vyras vaistus geria saujom. Gal reikėtų pagalvoti, jog problemos slypi šiek tiek "žemiau", - sakė endokrinologas.

- Atlikus hormonų tyrimus, skyrus preparatų ar stimuliuojančių vitaminų, vyrai pasijunta normaliai, nervai pagaliau nurimsta. Kartais urologai pratę manyti, jog visi negalavimai - dėl prostatos, diagnozuojamai sėklidžių uždegimai, prostatitas arba prostatos vėžys. Jei pažvelgtume iš endokrinologo pozicijų, sveikatos sutrikimai gali būti amžiaus problema, dėl įvairių ligų sutrikusi hormonų pusiausvyra.

Sėklidžių veiklą įtakoja daug hormonų: tai hipofizės ligos, prolaktino padidėjimas, sutrikusi skydliaukės funkcija, antinksčių ligos. Jei pasireiškia staigesnis testosterono kritimas, įsijungia aukštesnės hipotalinės smegenų struktūros, kurios sąlygoja kitų funkcijų veiklą, ir organizmui negaunant to anaboliko, vystosi sėklidžių atrofija. Nuplikimas - taip pat nesustabdomas procesas. Vyrams retai gręsia kaulų išretėjimas, nes jie užsiaugina didesnę nei moterys kaulų masę.

Anot gydytojo, sportuoti brandaus amžiaus vyrams reikėtų su saiku; pažiūrėkim, kaip neilgai gyvena profesionalūs sportininkai: arba "sudėvi" sąnarius, širdį sugadina, arba dar kokią bėdą įsitaiso. Jeigu žmogus važinėja dviračiu, plaukioja, juda - gerėja kraujotaka, atsistato muskulatūra. Senėjimo procesas priklauso nuo situacijos. Štai vyras prieš metus atrodė pačiame jėgų žydėjime, ir staiga neatpažįstamai suseno - tai lemia psichinė įtampa, stresai, netinkama mityba ir kt. Atsiradus antvoriui organizme daugėja cholesterolio, blogėja smegenų kraujotaka, trinka medžiagų apykaita, didėja kraujospūdis. Tuokart susergama cukralige, lėtinėmis plaučių, sąnarių ligomis, atsiranda metabolinis sindromas. - "Bet jeigu žmogus neturi šių ligų ir greit susensta, yra nemaža dalis ir jo paties kaltės", - įsitikinęs gydytojas.

- Kitose šalyse vyrai, dirbantys protinį darbą, laisvalaikiu žaidžia tenisą, plaukioja, tam, kad atstatytų jėgas ateinančiai dienai. O mes galvojame, kad padarysime tai lovoje. Ir po sekmadienio pakylame iš jos, jausdamiesi visiški ligoniai. Yra daug faktorių, lemiančių ankstyvą nukvakimą, sumarazmėjimą, visgi endokrininės liaukos irgi daro savo. Beje, yra ir jaunuolių, kurie turi grupę ligų, dėl kurių sutrinka testosterono koncentracija, jie visi paliegę, be energijos, stimulo ir gyvenimo džiaugsmo. Na, o senstančio vyro, kurio smegenų ląstelės miršta, dirba tik senos struktūros, algoritmai, įpročiai, ir jis paprastai koncentruoja savo įgūdžius vienoje kurioje srityje, ir kartais prasitaria: "Aš tiek metų stengiausi, kol užsidirbau vardą; tegu dabar autoritetas "dirba" už mane".

Apie vyriškumo skeptrą

Klaipėdos ligoninės urologas Raimundas Venckus sakė, jog kalbant apie andropauzę, lieka daug neatsakytų klausimų, jei kalbėtume apie fiziologijos pokyčius molekuliniame lygyje. Primityvu būtų teigti, jog bendri senstančio organizmo reiškiniai kinta vien tik dėl hormonų. Psichiatrai irgi gydo erekcijos sutrikimus, sutvirtindami vyro pasitikėjimą, kiti propaguoja seksualinę laisvę.

Štai iki viagros atsiradimo gyvavo teorija, kad iki 10 procentų erekcijos sutrikimų yra organinės kilmės, 90 proc. - psichologinės priežastys, gi viagros šalininkai teigia atvirkščiai. Viena aišku: net pusė vyrų, kuriems per 50 metų, turi erekcijos sutrikimų. Apie juos būtų atskira kalba, nes ir jauno amžiaus vyrus kamuoja erekcijos sutrikimai, tarkime, sergant diabetu, stenokardija, kraujagyslių aterosklerozė, ir tai įtakoja gyvenimo būdas - vaistų, anabolikų, svaigalų vartojimas, rūkymas ir daugybė kitų veiksnių.

"Natūralu, kad vyrui senstant, keičiasi ne tik jo išoriniai bruožai. Pradedama sunkiau šlapintis, kinta seksualiniai įpročiai ir galimybės, veiklumas, net charakterio bruožai", - sako gydytojas Raimundas Venckus. - Daugumą šių pasikeitimų nulemia mažėjantis vyriško hormono, testosterono, kiekis. Dėl to atsirandantys požymiai vadinami andropauze.

Testosterono 95 proc. gaminasi sėklidėse ir tik 5 proc. - antinksčiuose. Didžiausias testosterono kiekis vyro kraujyje būna 20-30-ais gyvenimo metais, apie 50-55-uosius metus jo pradeda mažėti. Reikia pastebėti, jog andropauzės pradžia priklauso nuo paveldėjimo, darbo ir gyvenimo sąlygų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių. Labiausiai į testosterono sumažėjimą reaguoja priešinė liauka; kaštono dydžio vyro organas, esantis tarp šlapimo pūslės ir tarpvietės. Priešinė liauka gamina sekretą, kuris ejakuliacijos metu šlaplėje susimaišo su sperma, atitekančia iš sėklidžių. Dėl šių anatominių ypatybių pokyčiai prostatos liaukoje pasireiškia šlapinimosi bei lytinės funkcijos sutrikimais.

Sumažėjus etstosterono kiekiui kraujuje, prostatos liauka pradeda didėti, todėl spaudžiama šlaplė ir pasunkėja šlapinimasis: susilpnėja srovė, prireikia šlapintis keltis naktį, tiriant nustatomas nepilnas šlapimo pūslės išsituštinimas. Tiriant per išeinamąją angą nustatomas žymus prostatos liaukos padidėjimas. Šie pokyčiai būdingi gerybinei prostatos hiperplazijai; liga nustatoma 50-čiai procentų 60-ies metų sulaukusiems vyrams. Kol kas nėra nustatyta, kokiu būdu testosterono mažėjimas padidina riziką susirgti prostatos vėžiu. Per pastaruosius dešimt metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje padidėjo du su puse karto.

Kasmet šalyje nustatoma apie 1 300 naujų prostatos vėžio atvejų. Vakarų Europoje tai taip pat dažniausia vyrų onkologinė liga. Ankstyvojoje ligos stadijoje vyrai niekuo nesiskundžia, todėl 55-erių sulaukusiems vyrams būtina kartą per metus apsilankyti urologo kabinete.

Kas antram brandaus amžiaus vyrui pasireiškia įvairaus laipsnio lytinės funkcijos sutrikimai. Testosteronas veikia į organizmo centrą pagumburyje, todėl jo kiekis kraujuje veikia lytinio susijaudinimo, ejekuliacijos mechanizmą. Nustatyta, jog tik apie 30 proc. vyrų dėl to kreipiasi į specialistus. Apklausose daugelis vyrų pripažįsta, jog pagerėjus varpos erekcijai, pagerėtų jų gyvenimo kokybė. "Plauboy" žurnalo leidėjas Hugas Hefneris, 72-ojo gimtadienio proga gavęs viagros tablečių, pasakė: "Tai - gražiausia dovana, kokią esu gavęs". Galimybė pagerinti dėl andropauzės sumenkusį vyriškumą, sukėlė seksualinę revoliuciją vyresniojo amžiaus žmonių gyvenime. Viagros medikamentas yra vienas geriausiai parduodamų vaistų farmacijos istorijoje.

Mokslas šiuo metu siūlo daug priemonių gydyti andropauzės metu atsiradusių sutrikimų. Dauguma priemonių nesunku įsigyti Lietuvoje, tad, manyčiau, visais savo amžiaus tarpsniais vyrai gali mėgautis gera sveikata".

Vyras pasirinkimo kryžkelėje

"Ir ankstesniuose gyvenimo tarpsniuose, dar nesulaukus kūniško, socialinio, psichologinio virsmo, savęs klausiame: "Ką tokio aš nuveikiau? Kas aš esu, ko noriu iš gyvenimo?", - sako Klaipaėdos psichiatrijos ligoninės psichologas Kęstutis Ridikas. - Pusamžis vyras jau yra gyvenime įsitvirtinęs, šio to pasiekęs profesinėje srityje; gal ne kiekvienas vyras nori būti vilties prezidentas, bet reikšmingas - tai taip.

Ir tada pamato šalia savęs esant svetimą žmogų, žvelgiantį su tam tikra panieka, skepsiu, nusivylimu, kartėliu, priekaištaujantį: "Tu nepasiekei, ką galėjai, per mažai uždirbi". Jungianti grandis, tarpininkai - vaikai jau turi savo gyvenimą, o naujų saitų, suartinančių rūpesčių dėl vaikaičių dar nėra. Gyvenimo moters grožis nugaravęs it vakarykštis šampanas, bet tai nereiškia, jog vyras žvalgosi, kurią čia "padarius". Tiesiog reikia klausti, kodėl jaunoms merginoms patinka solidūs ir žilstelėję vyrai. Nes jie vienas kitą papildo: vyras atsižvelgia į jos kaprizus, norus, stengiasi įtikti, - ne taip, kaip jaunas kavalierius, mokantis tris žodžius. Vyresniojo amžiaus vyrui įdomūs merginos vidiniai išgyvenimai, jausmai, atviravimas.

Seksualiniai kontaktai priklauso nuo moterų, renkasi ir "kadrina" ji. Akivaizdu, vyras sutirpsta. Jei vyras pasiūlo moteriai pasimylėt, o ji atsisako, tai niekas jos nepasmerks: principinga, gal serga. O jei vyras vengia sueities - tai apšauks niekšu arba impotentu. Bet ateina toks metas...

Tai nereiškia, kad jis anksčiau nesižvalgė į kitas, tik buvo kaip tas Buridano asilas tarp dviejų šviežio šieno kupetų: žmonos, su kuria siejo tam tikri išgyvenimai, šilti prisiminimai, ir atsitiktinės meilužės - užjaučiančios, nebarančios, įvertinančios. Su laiku šeimyninė idilė darosi vis mažiau patraukli. Ta kita tavimi stebisi: "Koks tu protingas, kaip gražiai kalbi".

Vyrai kalba apie faktus, ne apie jausmus, bet iš tos pačios žmonos jau būna išmokę analizuoti jausmus.

Psichologas pripažįsta, kad brandaus amžiaus vyrai kartais "bepročiauja": dažosi plaukus, patempia veido odą, turi įvairių erotinių fantazijų, priklausomai nuo to, kiek yra išbandę, turėję partnerių, seka ir įtarinėja draugę. Vadinami gašlūs "seni ožiai" tiesiog savaip interpretuoja merginų elgesio laisvumą ir seksualinį susižadinimą: kas apsiriboja komplimentais, flirtu, kiti mėgina apkabint - be "pašalinių minčių" ir priekabiavimo. Kartais tai nieko daugiau ir nereiškia, vyrui tiesiog malonu "rėžti sparną", asistuoti, tupinėti aplink jauną merginą.

Vyras išgyvena dėl savo išvaizdos, jeigu to iš jo reikalaujama; tai priklauso ir nuo reikalavimų, keliamų pačiam sau. Šiaip ar taip, jis jaučiasi vertinamas. Nesvarbu, kad materialiai apsirūpinęs, praregi, kad jauniklei įdomu visai kas kita, audringesnis laisvalaikis. Jis nebepajėgia šokti visą naktį, rytą eit į darbą, o vakare - vėl į naują balių. Vis tiek man atrodo, kad šnekamės apie "katino dienas" - o kur krizė, depresija, seansai ant psichoanalitiko kušetės?

Nuo to ir prasideda klausimai: ar aš noriu toliau taip gyventi ir vegetuoti, mirti turtingas, ir man didingą paminklą pastatys, ar aš pajuntu, jog tai, ką uždirbu, parvelku namo, yra sunaudojama ne mano poreikiams? Nusiperki naują daiktą, vaikai sako: "Kam tau dar reikia?", lyg tie pinigai būtų iš jų atimti, o žmona žiūri kaip į kupranugarį. Tai egzistencinė krizė: kas iš to, kas po to? Ir tada norisi pagyventi šiek tiek kitaip. Lieknas, stangrus kūnas traukia labiau negu suglebęs. Bet vėlgi yra kaltės jausmas, gėda prieš gimines ir palikuonis.

Sakoma, geriausios motinos - prostitutės, taip ir vyresnis Kazanova gali pasijusti tėvu Gorijo", - juokiasi psichologas, vengiantis apibendrinimų. Sakau, jog tai yra labai neteisinga - palikti viską jam paaukojusią moterį ir išnaudoti jauną mergaitę. Ir išgirstu: "Tai ta mergaitė jį išnaudoja: moteris daugiau ima, negu duoda. Moteris yra labiau biologinis, gamtos "sutvėrimas", ji atsakinga už gyvybės pratęsimą, ir rinkdamasi partnerį, dažniausiai įsižiūri ne "priplaukusį" poetą, bet kad vyras būtų genetiškai ir socialiai patikimas".

Psichologas nepasakytų, kad vyrą labiau nei moterį kankina mirties baimė, bet jis niekuomet nesusitaikys su tuo, kad yra mirtingas! Smalsauju, ar toks jau retas reiškinys, kai vyresniojo amžiaus vyre prabunda Einšteinas arba Mikelandželas. Jis sako, jog dažniausiai didžiausios pergalės, įvykiai ar atradimai jau būna praeitis, bet tai nereiškia, kad gyvenimo šventė ir žygis baigėsi ir jis negali eit pakelta galva. Jei tik nesi slegiamas tam tikrų stereotipų. Kaip išmokstame vaikščioti, kalbėti, rašyti, išmokstame ir mąstyti, pozityviai suvokti ir vertinti bei kurt kažką nauja. Iš po žemių prasimuša išminties šaltinis, ramiau priimamos gyvenimo permainos ir sukrėtimai.

Brandaus amžiaus vyro krizę psichologas įvertino kaip kryžkelę: ar tai skausminga drama, desperacija, ar comedia la finito, ar suvaikėjusiojo žaidimas - priklauso tik nuo jo paties priimtų sprendimų.