Žmogiškieji virusai, plintantys elektroniniu paštu

Brukalų būna pačių įvairiausių - nuo reklaminių, peršančių įvairias prekes ar paslaugas, iki sukčių laiškų, kuriais bandoma apgauti, išvilioti pinigus ar daiktus. Dar viena brukalų rūšis - grandininiai laiškai. Jų būna pačių įvairiausių ir jie gali gyvuoti ištisus dešimtmečius. Tokie laiškai ne tik gali slėpti kompiuterinius virusus, sugebančius pridaryti nemažai žalos, bet ir neša žaibiškai plintantį žmogišką virusą, verčiantį tokius ir panašius laiškus siųsti kitiems, taip pratęsiant nesibaigiančią grandinę.

Ir prašo, ir gąsdina

Daugelis iš bet kurio elektroninio pašto vartotojų turėjo susidurti su itin gąsdinančiu grandininiu laišku, kuris elektroninėje erdvėje pradėjo sklandyti bemaž prieš dešimtmetį, o kartais ir šiandien atranda aukų.

Tai laiškas, įspėjantis didžiuosiuose miestuose nevaldomai sėjamą ŽIV virusą. Laiške rašoma, jog viskas prasidėjo Paryžiuje, kuomet moteris kino teatre sėdosi į kėdę ir įsidūrė. Prie adatos, įsmeigtos į kėdę, buvo raštelis "Sveikinu. Tu ką tik prisijungei prie infekuotųjų ŽIV". Tai esą išplito ir po didžiuosius Lietuvos miestus - adatų reikia saugotis kino teatruose, laiptinėse, turguose ir t. t.

Laiške, be kita ko, prašoma jį išplatinti visiems savo pažįstamiems, kad apsaugotumėte juos nuo nelaimės. Nepaisant to, kad daugybę kartų gydytojai ir kiti specialistai viešai aiškino, kad užsikrėtimas ŽIV minėtoje situacijoje praktiškai neįmanomas, o tokie elektroniniai laiškai tėra būdas sėti visuomenėje paniką, dar ir šiandien atsiranda naivesnių elektroninio pašto vartotojų, kurie tuo tiki ir vykdo visus laiške išvardytus nurodymus.

Panašių gąsdinančių laiškų būna įvairiausių formų - apie telefoninius ar elektroninius sukčius, jokių antivirusinių programų nepanaikinamus virusus, pavojingas medžiagas maiste, vandenyje ar aplinkoje ar net artėjančias katastrofas ar pasaulio pabaigas. Visų jų paskutinis sakinys dažniausiai vienodas: "Persiųsk šį laišką kuo daugiau žmonių".

Ne ką retesni grandininiai laiškai, skelbiantys pagalbos šauksmą. Dažniausiai pasakojama apie sunkiai sergančius vaikus, kuriems žūtbūt reikalinga brangi operacija. Kartais prašoma pervesti pinigų į nurodytas sąskaitas, o kartais reikalaujama išsiųsti tą patį laišką kuo daugiau adresų, nes esą už kiekvieną persiųstą laišką į vaiko operacijos sąskaitą prikapsės po kelis centus. Nors kartais tokių atvejų būna ir visai realių, tačiau dažniausiai paaiškėja, jog toks sergantis vaikas iš vis neegzistuoja arba kad ši istorija jau pasibaigusi - laiškai pasenę, o vaikas sėkmingai operuotas prieš kokius penkerius metus. Arba miręs.

Dar viena grandininių laiškų forma, atrodanti visai nekaltai - "PowerPoint" programa sukomponuoti gražūs paveikslėliai su "prasmingais" užrašais, aiškinantys gyvenimo tiesas ar dėstantys pamokančias istorijas. Lyg ir nieko tokio iš draugo gauti tokį laišką, tačiau paskutinė skaidrė dažniausiai ir vėl prašo šį "grožį" persiųsti visiems savo draugams.

Tarp tokio pobūdžio laiškų dažnai pasitaiko ir tokių, kurie pasakoja esą 100 metų senumo istorijas apie kokio nors kinų išminčiaus atrastą gyvenimo tiesą. Laiško gale dažniausiai reikalaujama persiųsti laišką visiems savo draugams, nes tik taip sulauksite laimės, pinigų ar dar kokių nors gėrybių.

Dažnai net nurodoma, koks laiškų kiekis kaip greitai tą laimę ar pinigus atneš. Pavyzdžiui, jei išsiųsite laišką 30-čiai draugų, laimė ateis per tris dienas, o jei tik 10-čiai, tai tik per dvi savaites. Na, o laiško gale dar pagrasinama, kad jeigu laiško visai neišsiųsite, tai visą gyvenimą būsite nelaimingas.

Pataria ignoruoti

Elektroninio pašto rinkodaros specialisto, "Mailer.LT" vadovo Igno Rubežiaus teigimu, "spamu" arba brukalu vadinami visi laiškai, kurie siunčiami be gavėjo sutikimo. Taigi grandininiai laiškai, kurių tu visiškai nepageidavai gauti, yra lygiai toks pat brukalas, kaip ir įkyrūs reklaminiai laiškai.

"Jeigu tą grandininį laišką draugas persiunčia draugui, su kuriuo dažnai susirašinėja, tai negali būti traktuojama kaip brukalas. Tačiau jei toks laiškas siunčiamas dideliu kiekiu ir gerokai platesniam gavėjų ratui, tada tai būtų galima klasifikuoti kaip brukalą", - sako I. Rubežius.

Grandininių laiškų tikslai gali būti patys įvairiausi - pasėti paniką, atimti laiko, stabdyti elektroninio pašto serverių darbą ir panašiai, tačiau I. Rubežiaus teigimu, tokių laiškų tikslai dažniausiai būna virusų platinimas, taip pat įvairios finansinės piramidės.

"Nieko gero tame nėra. Patarčiau tokius laiškus trinti ir ignoruoti", - pataria elektroninio pašto rinkodaros specialistas.

Patiki silpnesni

Tačiau kas verčia žmones jais tikėti ir toliau platinti tarsi niekaip neišgydomą virusą?

Psichologės psichoterapeutės Vilmos Mažeikienės teigimu, viskas priklauso nuo žmogaus asmenybės: "Jeigu asmenybė stipri, žmogus yra savimi pasitikintis, žino, ko nori ir kokiomis priemonėm gali savo norus įgyvendinti, tai tokiais laiškais nelabai tiki arba tiesiog nekreipia į juos pernelyg daug dėmesio. Gali pasižaisti - išsiųsti kelis ir tiek. O silpnos savivertės žmonės, nepasitikintys savimi, priklausomi nuo kitų nuomonės, gali būti tokių laiškų paveikiami ir labai skrupulingai juos siuntinėti, tikėdamiesi pagelbėti kitiems arba sulaukti žadėtosios laimės."

Pasak psichologės psichoterapeutės, tokiuose grandininiuose laiškuose slypi pavojus, nes žmogus tampa savotišku vergu, marionete, kuria manipuliuojama, o ne savo paties likimo šeimininku.

"Blogiausia, kad asmuo švaisto savo ir kitų laiką. Žinoma, kiti gali paskaityti ir ištrinti, tuo viskas baigiasi. O siunčiantysis po dešimtis laiškų sugaišta labai daug laiko, kuris yra labai svarbus. Tuo metu galėtų veikti ką nors visai kito, pavyzdžiui, bent pasivaikščioti", - sako V. Mažeikienė.

Jeigu gavę tokius brukalus jais tikite ir puolate siųsti savo pažįstamiems, vertėtų susimąstyti, kodėl jums tokią didelę įtaką daro tokie dalykai, pataria specialistė. Verta paklausti savęs, kas su manimi darosi, o jei anksčiau į tokius dalykus nereaguodavau, tai kodėl pradėjau dabar - gal susilpnėjo mano savivertės jausmas, o gal vienu metu užklupo pernelyg daug nelaimių.

Laikinas asmenybės susilpnėjimas, V. Mažeikienės teigimu, taip pat gali būti pavojingas, mat jei žmogus buvo stiprus, o staiga jį ištiko gausybė nelaimių - atleido iš darbo, neteko buto, mirė artimasis ar panašiai - tokiu periodu jis susilpnėja, organizmas bando prisitaikyti prie ištikusios situacijos, todėl kartais net ir laimę po savaitės žadantys elektroniniai laiškai tampa tarsi paskutiniu gelbėjimosi šiaudu. Tokiu atveju, anot specialistės, verta susimąstyti apie savo susilpnėjimo priežastis ir laukti, kol susilpnėjimo akimirka praeis, bus prisitaikyta prie pasikeitusios situacijos.