Vėjas iš Jūros... ir nieko daugiau

Tad ne veltui Klaipėdos Trečiojo amžiaus universitetas, palydėdamas Senjorų metus, ansamblis „JūrAinė“ pagarsino šūkį – „Vėjas iš jūros ... ir nieko daugiau“. Ir iš tiesų, pradedant šiandien kalbėti apie tai kas 2015 m. lapkričio 20 d. vyko I. Simonaitytės bibliotekos renginių salėje, nesinori prisiminti tos dienos buitinių reikalų, o meni tik tą pakilią nuotaiką, tuos draugiškus pokalbius, tą ne meluotą kolektyvo meilę lietuviškai dainai, nebepastebint nei savo baltos galvos, nei negalios, lydimos lazdos ar vaikštynių, nei laiku neišgertų kasdieninių vaistų. Jūros spalvomis pasipuošė mūsų „JūrAinė ir nuplaukė į koncertų salę. O ir kolektyvo repertuaras toks artimas mūsų amžiui, kiekvieną dainą norėjai dainuoti drauge su ansamblio atlikėjais: /Tylūs, tylūs vakariele/, /Tu prisimink/, /Kur Šatrija, Rambynas/, /Kur balti keliai/.

Baritono Vytauto solo atlikta lietuvių liaudies daina /Tam gojely/ palietė ir sudrebino širdis, o siela ploja delnais ir dainuoja. Su meile atliekama daina „nuskandino“ senjoriško amžiaus tarpsnius.

Renginys, kartu su bibliotekos renginių atsakinga darbuotoja Vida Narijauskiene, tiesiog preciziškai, viską apmąsčius, buvo organizuotas, iš anksto palaikant ryšius su kolektyvu, įtraukus darbui nemažą skaičių aktyvių narių. Už tai derėjo padėkoti vadovei Virginijai Manšienei ir renginio vedančiajai Jūratei Župerkienei. Pastaroji ir paskelbia koncerto pradžią, šūkį, eigą.

Ansamblio atliekamos dainos /Vėjas iš jūros/, /Vasaros šokis/, /Pensilvanijos polka/ domino ir džiugino klausytojus ir atlikimo meistriškumu, ir originalumu, ir dainų specifika.

Sklindančio balso iš renginio paskutinį akordą „nuspaudžia“ - /Prie Gintaro jūros/ solo baritonas Vytautas Kliukinskas, 2 akordeonai, gitara ir ...visi.

Esantys salėje sustoję nuoširdžiai dėkoja linkėdami ir toliau neprarasti energijos, bėgantį laiką išnaudoti prasmingai, skandavo paprastą lietuvišką AČIŪ.

Nei nuovargio, nei blogos nuotaikos – visi JAUNI!.