Uždrauskit skurdą, smurtą, nedarbą, savižudybes, emigraciją, korupciją, daugpatystę, neištikimybę

Mūsų valdžia per ligšiolinės kadencijos laiką tiek daug pastangų dėjo alkoholio ribojimo tvarkai sukurti ir įteisinti, kad kai kuriems piliečiams paliko įspūdį, jog štai išsprendus ar tik ne svarbiausią valstybės netvarumo priežastį joje nunyks ir skurdas, ir smurtas, ir išblaivės mūsų kaimas, ir emigrantai ims traukti srautais Tėvynėn, ir visi buvę paniekinti ir nereikalingi žmonės savo valstybėje staiga atsibus orūs ir svarbūs. Tačiau kai kuriems kitiems demokratinėje (tikroje, o ne tariamoje) aplinkoje susiformavusiems individams, tarp jų ir dažnam „Respublikos“ savaitraščio svečiui Arūnui Povilui PALIULIUI, šio įstatymo peripetijos kelia apmaudą:

- Alkoholizmas yra baisi, žlugdanti asmenybę liga, griaunanti žmonių likimus, dėl to niekas nesiginčija. Niekas nesiginčija ir dėl to, kad girtavimas yra per daug įsišaknijęs Lietuvoje. Tačiau aš Kaziuko mugės neįsivaizduoju be bokalo alaus, aš be jo neįsivaizduoju krepšinio varžybų, ir iškilmingos vakarienės be šventinio tosto irgi neįsivaizduoju. Prisipažįstu, nors šiuo atžvilgiu esu nuodėmingas, bet man ir mano žmonelei kyla instinktyvus pasipriešinimas užstalei, kur visą vakarą yra gurkšnojama arba, dar geriau, aplink leidžiama taurelė ir raginama gerti. Tokiai tradicijai, kuri Lietuvoje gan įprasta, nepritariu, mano akimis, tai prilygsta smurtui. Taip nebūdavo, nes ir mano tėvukai Amerikoje, prisimenu, savaitgaliais susitikę su draugais, visi kostiumuoti, su kaklaraiščiais, moterys - balinėmis sukniomis, pasitenkindavo tik taurele kita, - jie šnekučiavosi, šoko pagal Dolskį ir Šabaniauską, ir visą savaitę nekantriai laukdavo to momento.

- Betgi jums niekas negresia, na, nebent kokioje nors šventėje atsidursite viename aptvare (su alkoholiu), o jūsų žmona - kitame (be alkoholio)...

- Čia yra aukščiausias absurdo lygis, viduramžiško mąstymo pramaišiui su tarybiniu mentalitetu produktas, nors tokių nukrypimų esama ir svetur. Pavyzdžiui, per pasaulio krepšinio čempionatą Las Palmase reikėjo žygiuoti vos ne kilometrą atsigerti alaus. Viena močiutė stebėjosi: pliažai pilni grožybes demonstruojančių nudistų, gatvėse apstu studentų, rūkančių kanapes, parkuose per daug nesislapstydami santykiauja homoseksualai, o čia alaus gurkšnelio negalima išgerti. Jeigu alaus vartotojus turim atskirti ir aptverti, tai reikėtų atskirti ir aptverti rūkalius, nuteistuosius, narkomanus, homoseksualus, leninistus, davatkėles ir taip toliau. Kodėl gi ne? Juk nenorim, kad mūsų vaikai ir vaikaičiai juos matytų ir mokytųsi iš jų... Jau nelabai suprantu, kokiu laisvės, demokratijos ir pažangos keliu valstiečiai ir jų šalininkai mus veda. Kas įpareigojo už mus spręsti, kur galima sėdėti ar stovėti, rūkyti ar gurkšnoti, kvėpuoti ar knarkti? Ir kas sprendžia, kur mums gurkšnoti ar rūkyti: karbauskiai, pavilionienės, kildišienės, steponavičiai, masiuliai, balsytės, basčiai?.. Ir kaip sprendžia - nepaklausę ne tik visuomenės nuomonės, bet ir išsikapsčiusiųjų iš priklausomybių, kodėl jie šitaip naikinosi. Kiečiausi hakeriai geriausiai pataria, kaip apsisaugoti nuo jų pačių. Tad ir atsikratę priklausomybės alkoholikai bei narkomanai žino geriausiai, kaip padėti kitiems... Manau, valstiečių partijos veikėjai prarado ryšį su rinkėjais, su tautiečiais, su pasauliu.

- Atmenat, kada buvo kitaip?

- Tiesą sakant, ne. Matyt, toks kiekvienos valdžios prigimtinis bruožas. Tačiau mūsų temos atžvilgiu tiek gydytojai, tiek išminčiai patvirtintų, kad gyvenime viską lemia saikas. Juk per daug druskos ar cukraus, riebalų ar vandens irgi kenkia sveikatai. Ir reikia to saiko mokyti pirmiausia mokyklose ir šeimoje.

- Tad kodėl gi nepamanius, kad valdžia nori padėti žmogui įgyti saiko matą?

- Ji bando gydyti simptomus, o ne ligą. Prevencinis aspektas, jei neklystu, apskritai šiame vadinamajame negėrimo įstatyme yra nutylimas. Aš norėčiau pasakyti valdančiosios partijos ir koalicijos atstovams, gal geriau uždrauskit skurdą, uždrauskit smurtą, uždrauskit nedarbą, uždrauskit savižudybes, uždrauskit emigraciją, korupciją, daugpatystę, neištikimybę ir tada kalbėkite, kaip mes turime gyventi, kur galim gurkšnoti, kur pasninkauti ir panašiai. Kada jie supras, kad be saiko girtaujama ir smurtaujama dėl ekonominių priežasčių.

- Regis, jūs vardijat valdžiai neįkandamus pasiūlymus.

- Tai todėl ir sugalvojo šitokias nesąmones, kad nežino, kaip mažinti skurdą, atskirtį, emigraciją, kaip gerbti ir pasitikėti savo valstybės piliečiais? Taip, reikia kovot su alkoholizmu, bet reikia suprast, iš ko atsirado šitos bėdos, ir bandyti naikinti jų priežastis. Tik tada pastangos mažinti skurdą, smurtą ir savižudybes galėtų būti efektyvios. Gailimės, kad mūsų žmonės emigruoja, bet reikia suprast, kodėl. Jie išvyksta ne todėl, kad nemyli šeimos, kaimynų, lietuviškos žemės, Lietuvos visuomenės, Lietuvos kultūros, - jie išvyksta dėl nevilties, dėl perspektyvos neturėjimo. Žmonės turi talento, noro dirbt, turi sugebėjimų, turi išmintingumo, ir jie visą tą gerą išveža į Angliją, Airiją, Norvegiją ir Ameriką, nes čia jaučiasi nereikalingi... Jei mūsų ponai ir ponaitės iš valdančiosios koalicijos nori kovot prieš alkoholizmą ir smurtą, ir emigraciją, tegu visų pirma sugalvoja planą dėl įsidarbinimo ir užimtumo. Kodėl nesukūrus jiems darbo vietų ir neleidus uždirbt vieną kitą kapeiką nekertant sienų? Kodėl bobutės, kurios prekiauja gėlytėmis, už tai baudžiamos nuo 5 iki 50 eurų, kodėl ūkininkams nesudarius puikių sąlygų pardavinėti savo produktų miestiečiams? Pavyzdžiui, Paryžiuje kiekvienas miesto kvartalas (jų yra bent dvi dešimtys) turi savo turgavietę. Būtų gražu ir prasminga, jei mūsų dailininkai ir tautodailininkai galėtų daugiau prekiauti savo dirbiniais gatvėse, žinoma, su leidimais, bet nebūtų dusinami mokesčių ir suvaržymų, ir administracinių prievaizdų.

- Valdžia juk nuo žodžio „valdyti“.

- JAV prezidentas Reiganas sakydavo, kad valdžia, kuri valdo mažiausiai, valdo geriausiai. Mūsiškiai moka drausti ir bausti, ir apmokestinti, bet ne vystyti, kurti, skatinti ir paremti. Itin svarbius socialinius ir kultūrinius reikalus turi spręsti visuomenė, ypač per referendumus, kaip ir šveicarai. Ko verta tada demokratija, ką reiškia tautai spręsti savo likimą? Įsivaizduokit, kas būtų, jei Bavarijos valdžia užgintų „Oktoberfest“ festivalį, kurį kasmet aplanko apie šeši milijonai lankytojų, ar kas uždraustų vyną Paryžiaus Eliziejaus laukuose - kiltų revoliucija. Alkoholio vartojimo tradicijos siekia giliausius amžius nuo graikų ir romėnų laikų, jos yra tapusios neatsiejama kultūros paveldo dalimi, ir pragmatiškos valstybės jomis naudojasi savo iždui papildyti. Tiesa, istorijoje būta prohibicijos - turiu omenyje 1920-1933 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose galiojusį draudimą gaminti ir pardavinėti alkoholį. Dėl to alkoholio pramonė susitraukė 90 proc., bet vartojimas - tik 30 proc. (kas žino, kiek iš tikrųjų). 1933-iaisiais JAV Kongresas atšaukė draudimą, supratęs ne tik tai, kad šitas įstatymas neveiksmingas, kenkia valstybės autoritetui ir biudžetui, bet ir pagimdė Al Kaponę (mafiją), ir nuo tų laikų neleidžia panašių įstatymų, suprasdami, kad jų vykdymas bus neįmanomas. Žinoma, kai kam tie draudimai sukrovė didžiulius turtus. Pavyzdžiui, mano senelis, 1921 metais Čikagos skerdykloje dirbęs po 14 ir 16 valandų, iš to uždarbio Lietuvoje tenusipirko plūgą ir du žemaitukus, o jo gudresnis pusbrolis, vežiojęs viskį iš Kanados į Čikagą, per tą patį laiką susikrovė tiek pinigėlio, kad Vilkaviškio rajone įsigijo dvarą, 150 ha žemės ir bravorą priedo.

- Juk niekas apie sausąjį įstatymą Lietuvoje nė nekalba.

- Pradeda su tokiomis išlygomis, po jų gali būti ir kitų. Čia ta pati logika kaip dėl partnerystės, apie kurią Seime taip dažnai kalbama. Jei viskas vyks, kaip planuojama, matysit, jei pavyktų įtvirtinti partnerystę, kitas žingsnis būtų įvaikinimo teisės homoseksualams svarstymas. Ar čia yra valstybės prioritetinės kryptys - alkoholis, partnerystė ir kanapės? Šalis grėsmingai tuštėja, o mūsų ministrai paknopstomis lekia į pabėgėlių centrus - kad prikalbintų juos vykti į Lietuvą. Ar matėt bent vieną ministrą oro uoste, bandantį aiškintis situaciją su išvykstančiais tautiečiais? Nebuvo paliepimo iš Briuselio? Kaip tiems ponams įkalti, kad mūsų žmonių gerovė turėtų būti pirmoje vietoje? Kodėl Lietuva, tarkim, negalėtų pasinaudoti pasaulio patirtimi ir organizuoti alaus kelio po Pasvalio, Biržų aludarius, praturtinusi ši kelią liaudies muzika ir dainomis? Užsieniečiams patinka mūsų tautiniai šokiai, jiems patinka alus, paklausti neretai sako: čia graži gamta, gražios merginos ir ypač skanus mažų bravorėlių alus. Pažįstu kanadiečių ir Naujosios Zelandijos gyventojų, kurie keliauja į kitas šalis turėdami tikslą - paragauti ten gaminamo alaus. Įvažiuojant į Viskonsino valstiją jums duos tris žemėlapius - kelių, sūrių ir smulkių alaus daryklų, siūlydami jas aplankyti, tačiau primygtinai prašydami vairuotojų neragauti (beje, gresia baudžiamoji atsakomybė ne tik ragavusiam vairuotojui, bet ir jį vaišinusiam žmogui)... Kodėl mūsų politikai taip mažai kalba apie pramonę, prekybą, kodėl, jei neišmano, nesitaria su bankininkais, pramonininkais, verslininkais, kaip kelti Lietuvos ūkį?

- O kuo jums nepatinka specializuotų alkoholio parduotuvių idėja?

- Įsivaizduokit, kas pas mus spręs, kam teks specializuotis į tokias parduotuves ir kas jose kainas nustatys? Karbauskis? Esu kategoriškai prieš monopolijas. Europos oro uostų „Duty Free“ parduotuvės jau tapo magnato Heinemano monopolija; jis parduoda ten ir svaigalus, ir kosmetiką, kitas prekes pora centų pigiau nei parduotuvių kainomis ir kraunasi didžiulius pelnus. Klausėte kada savęs, kodėl beveik visuose oro uostuose nebeliko geriamojo vandens kranelio, - kad jūs už du eurus nusipirktumėt pusę litro vandens...

Parengta pagal savaitraštį „Respublika"