Tyrimas: karantinas psichologinės įtampos nesukėlė tik kas septintam lietuviui – kaip ją suvaldyti?

Psichologinės įtampos karantino metu nejaučia tik kas septintas lietuvis. Su kylančiu nerimu žmonės dažniausiais tvarkosi skaitydami, žiūrėdami filmus ar serialus. Vis tik 1 iš 10 lietuvių, net ir jausdamas psichologinę įtampą, nesiima jokių veiksmų, kad ją numalšintų. Toks požiūris gali būti susijęs su savipagalbos įrankių stoka – žmonės tiesiog nežino, kad jaustis geriau padeda fizinė veikla, neigiamų naujienų srauto ribojimas, dėmesio telkimo praktikos, o esant reikalui, ir psichologo konsultacijos, rodo „Bitės“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas.

„Karantinas iš pradžių galėjo pasirodyti lyg neplanuotos kelių savaičių atostogos. Vis tik sulėtėjusi ekonomika, augantis užsikrėtusiųjų skaičius ir buities iššūkiai ilgainiui pradėjo kelti įtampą, kuri tapo rimta kasdiene problema. Būdų leidžiančių susitvarkyti su pakrikusia emocine savijauta yra, tačiau net kas dešimtas lietuvis situacijos taisyti nebando, o tai gali atvesti prie žalingų pasekmių. Toks požiūris dažniausiai susijęs ne su tinginyste ar nenoru keistis, kiek su klaidingomis nuostatomis, kad savijautos gerinti nėra galimybių ar elementarių psichologinių įrankių stoka. Tokiu atveju, itin svarbus tampa darbdavių vaidmuo – šiuos įrankius ir naudingą informaciją savo darbuotojams galėtų suteikti būtent jie“, – sako Eglė Staniulionė, bendrovės „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.