Tyrimas: 7 iš 10 lietuvių yra nepatenkinti savo būstu

Lietuvoje net 70 proc. gyventojų netenkina jų dabartinis būstas. Tokią statistiką atskleidė nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Build Me“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas. „Daugiausia, beveik ketvirtadalis, lietuvių yra nepatenkinti būsto, kuriame gyvena, energinio naudingumo klase. Tačiau klasės raidė – tai tik maža paveikslo detalė. Iš tiesų renkantis naujus ir jums patinkančius namus reikėtų atsižvelgti į visą spektrą – ir į pereinamų koridorių skaičių ar net į bendrąją pastato aplinką puošiantį fontaną“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Build Me“ direktorius Martynas Samauskas.

Rikiuojant būsto nepasitenkinimo penketuką, viršūnėje stovi būsto energinė klasė – ja yra nepatenkinti net 23 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje – būsto techninė būklė (19 proc.), trečioje – parkavimas (18 proc.), ketvirtoje – būsto plotas (14 proc.), o penktoje – išplanavimas (12 proc.), rodo rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Ir fontanai turi savo kainą

Žmonės neretai deda lygybės ženklą tarp gyvenamosios vietos ekonomiškumo ir energinės naudingumo klasės, todėl įsigydami nekilnojamąjį turtą (NT) pirmiausia dėmesį kreipia į tai žyminčią raidę. NT specialistas ragina prieš perkant būstą nepamiršti pasidomėti visais realiais jo įsigijimo ir išlaikymo kaštais.

Anot „Build Me“ vadovo, daugelis pirkėjų domisi, kiek kainuos naujųjų namų išlaikymas. Tai pat aktyviai teiraujasi apie išlaidas, kurios yra konkrečiai susijusios su būsto pirkimo ir įrengimo etapais – kiek kainuos notaro paslaugos, kokia preliminari vieno kvadrato įrengimo kaina ir pan. O klausimai apie bendrųjų erdvių išlaikymą – retokas svečias. Tačiau reikėtų nepamiršti, jog vaizdo stebėjimo kameros, uždaruose kiemuose įrengti fontanai ar įmantri augmenija turi savo kainą.

„Besikraustantieji iš senos statybos būsto ir rinkdamiesi naujus namus dažnai akcentuoja ekonomiškumą t.y. mažesnius mokesčius už komunalines paslaugas bei pastato energinę klasę. Tačiau realiai įvertinus seno ir naujo buto komunalinių išlaidų skirtumą, priklausomai nuo būstų kainos, ši investicija dažnu atveju atsipirktų tik per 50 ar net 100 metų. Todėl drįsčiau suabejoti, ar lietuviai tikrai nori kuo aukštesnės energinės klasės būsto dėl mažesnių momentinių mėnesinių išlaidų. Tiesa ta, jog dažnai pagrindinė NT keitimo priežastis – noras pabėgti nuo sovietmečio dvasia alsuojančių daugiabučių bei atšiaurių laiptinių. Todėl reikia nebijoti sau pačiam pripažinti, kad būstas keičiamas ir dėl kitų priežasčių“, – pirkėjų tendencijas pastebi M. Samauskas.

Įmonės vadovas skatina atkreipti dėmesį ir į būsto techninę būklę, kuria yra nepatenkinti net 2 iš 10 lietuvių. Renkantis būstą reikėtų neapsigauti: jei senos statybos name už šildymą mokate 100 eurų per mėnesį, tai dar nereiškia, kad ir gyvensite šiltai. Dėl prastos techninės būklės šiluma vėl išeina per „kiaurus“ langus ir sienas. Tokio tipo būstuose žiemą dažnai nesijaučia šilumos, o vasarą kondicionavimo.

Tačiau ir nauji namai savaime ne iš karto tampa „protingais“ – jiems dažnai reikia padėti. Pavyzdžiui, vos kelis šimtus eurų kainuojantys išmanūs termostatai su programavimo funkcijomis gali kiekvieną mėnesį sutaupyti solidžią sumą šildymo išlaidoms. Reiktų nebijoti ir kritiškai įvertinti namo administratorių pateikiamas sąskaitas – ar jos atitinka rinkos kainas, mat visuomet yra būdas konkurso būdu išsirinkti kitus paslaugų tiekėjus.

Kaltas ne plotas, o išplanavimas

Tyrimo duomenimis, savo gyvenamosios vietos plotu yra nepatenkinti 14 proc. apklaustųjų. Tačiau „Build Me“ dizainerė Aušrinė Samauskienė pastebi, kad daugeliu atveju situacija pagerėtų, jei paprasčiausiai daugiau dėmesio būtų skiriama būsto išplanavimui. Dizainerė įsitikinusi, jog perkant būstą išplanavimo funkcionalumas yra daug svarbiau nei kvadratinių metrų kiekis ar jų kaina.

„Ar kada esate pakliuvę į situaciją, kai 60 kv. m. kotedžas, kuriame įsikūrė draugai, atrodo daug erdvesnis ir patogesnis gyventi nei 80 kv. m. plotą užimantis jūsų tėvų trijų kambarių butas? Viskas slypi funkcionaliame išplanavime, kai projektas yra apgalvojamas iki mažiausių detalių – braukomas ir trinamas, kuriamas ir projektuojamas iš naujo. Perkant naują būstą reikia skirti ypatingai daug dėmesio patogaus ir racionalaus išplanavimo paieškai. Rinkitės kuo mažiau pereinamų koridorių, įvertinkite savo gyvenimo būdą – ar kasdien dirbate iš namų, o gal prie darbų namuose prisėdate tik kartą per mėnesį? Pagal tai suplanuokite savo darbo namuose plotą – ieškokite tinkamų kambarių formų, dydžių ir apšvietimo. Lažinamės, jog jei išsirinksite mažesnį, tačiau funkcionaliai išplanuotą butą, jame jausitės daug geriau nei neapgalvotais sprendimais apkrautame dideliame bute?“, – šypsosi A. Samauskienė.

Pasak dizainerės, jei nesate patenkinti savo būsto išplanavimu, o tyrimas atskleidė, kad juo nepatenkinti net 12 proc. lietuvių, nėra būtina pirkti naują gyvenamąjį plotą. Viena iš būsto atnaujinimo galimybių – sujungti virtuvės kambarį su svetaine.

„Anksčiau svetainė ir virtuvė buvo projektuojamos atskirose patalpose dėl kitokio gyvenimo būdo. Turbūt ne visi prisimena, kad virtuvės erdvė buvo naudojama ne tik maistui gaminti. Joje buvo virinami ir skalbiami šeimos drabužiai, todėl, kad namai nevirstų patalpa, kurioje nuolat jaučiama drėgmė, virtuvės turėjo atskiras patalpas su durimis. Tačiau gyvenimo būdas kinta. Sujungę virtuvę su svetaine nušausite kelis zuikius vienu šūvius – pagerinsite būsto erdvės funkcionalumą, praplėsite svetainės plotą ir gamindami firminę lazaniją galėsite šnekučiuotis su svetainėje sėdinčiais svečiais“, – teigia A. Samauskienė.

Dizainerė taip pat pastebi, jog atsinaujinant virtuvės-svetainės zoną galima atsisakyti valgomojo ir vietoje jo įsirengti virtuvės salą, kurios vienoje pusėje įmontuojamos virtuvės spintelės, o kitoje – laisva vieta atsisėsti. Taip dar labiau padidinsite bendrąją erdvę.

Vis dėlto butai su atskira virtuve išlieka ypatingai vertinami studentų, kurie ieško nuomojamo būsto. „Build Me“ vadovas pastebi, jog jei galvojate apie būsto keitimą, galbūt vertėtų apsvarstyti ilgalaikės nuomos galimybę: „Tokiu atveju jūsų nuomojamas būstas bus nuolat paklausus rinkoje tarp atskirų erdvių ieškančių studentų, jūs kiekvieną mėnesį gausite pasyvias pajamas, o patys gyvensite dabartinius poreikius tenkinančiame bute, kur idėjos taps namais, o ne tik kvadratiniais metrais“.

Nebūtina griauti

Nenorintiems griauti sienų, A. Samauskienė pataria atkreipti dėmesį į tai, kaip optimaliai išnaudoti erdves. Pasak dizainerės, padidinti ir praplėsti erdvę padeda mažesni baldai, šviesios spalvos ir ploto apstatymas reikiamais daiktais tik tiek, kiek reikia dabar.

„Kartais norint vizualiai padidinti erdvę pakanka sienas nudažyti šviesesne spalva, didesnius baldus prislinkti šalia jų bei atsikratyti nereikalingų ir erdvę apkraunančių daiktų. Atvirose būsto lentynose sudėkite jums mieliausius ir estetiškai patrauklius daiktus. Ir visai nereikia bijoti palikti tarpų ar laisvos erdvės – kuo mažiau įvairių daiktų, tuo laisviau ir geriau savo namuose jausitės jūs. O likusius daiktus verčiau laikykite uždaroje spintoje – išsirinkite kambaryje tam patogiausią sieną ir ten įsirenkite šviesios spalvos spintą nuo žemės iki lubų. Tokia spinta nekris į akis ir neužgoš erdvės, o jūs joje sutalpinsite daugiau daiktų. Svarbiausia suvokti, jog namai – tai ne tik sienos, bet ir gyvenamąją aplinką kuriančios detalės“, – patarimais dalinasi dizainerė.

„Spinter tyrimai“ šalies gyventojų nuomonės dėl turimo dabartinio būsto tyrimą atliko 2019 m. rugsėjį, apklausoje dalyvavo 1012 respondentų.