Tėvai įvaryti į kampą

Aklavietė

Praėjusiais metais drastiškai sumažinus tėvystės išmokas, tūkstančiai tėvų Lietuvoje susidūrė su problema, kur dėti vos vienų metų sulaukusius mažylius. „Vakaro žinioms” savo istoriją papasakojo Vilniuje Pilaitės mikrorajone gyvenanti Laura Naruševičė.

„Pradėję laukti antrojo vaiko jau iš kaimynų sužinojome, kad yra problema dėl lopšelių-darželių. Sūnus gimė liepą. Nuėjome užsirašyti, ir mums buvo pasakyta, kad eilėje esame septyniasdešimt aštunti. Iš karto perspėjo, kad nuo metų vaiko į darželį vesti net nesvajotume. Nuo dvejų metų buvo pasiūlytas darželis Karoliniškėse. Kitoms mamoms buvo siūloma vaikus vežti į Valakampius arba Naujininkus ar net užrašyti į lenkų arba rusų grupes, nors vaikai dar net lietuviškai nekalba”, - sakė mama.

Jos teigimu, Pilaitėje situacija yra labai sudėtinga, nes iškilus naujiems daugiabučių kvartalams nebuvo pastatyta nė vieno naujo darželio. „Pabandžiau keisti situaciją. Surinkau apie 500 darželio norinčių gyventojų parašų ir kreipiausi į savivaldybę, tačiau čia kaip kova su vėjo malūnais. Pavyko įsiprašyti į priėmimą pas miesto Švietimo skyriaus vedėją. Jis pažadėjo svarstyti šį klausimą, bet po poros savaičių paskambinęs jo padėjėjas pasakė, kad savivaldybė Pilaitėje neturi žemės”, - apmaudo neslėpė Laura.

Problemos nemato

Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Petronis „Vakaro žinioms” teigė didelės problemos dėl darželių stygiaus nematantis. „Rugsėjo pirmąją Vilniaus darželiuose bus atidaryta 14 naujų grupių, dar 7 bus įsteigtos iki metų pabaigos. Šiemet sostinės darželiai priims 420 vaikų daugiau nei pernai. Kitais metais bus atidarytas darželis Perkūnkiemyje. Svarstome darželio Santariškėse planus”, - tikino jis.

Ne taip optimistiškai situaciją vertino Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas. Jis „Vakaro žinioms” patikslino, jog šiuo metu miesto darželiuose yra 12 700 vietų. Apie tūkstantį vaikų į jas nepatenka. „Su darželiais situacija nėra labai gera. Naujų pastatyti neturime galimybių. Ten, kur blogiausia situacija, pavyzdžiui, Šilainių mikrorajone, bandome atidaryti papildomas grupes. Pernai atidarėme dešimt grupių. Šiemet planuojame atidaryti šešias. Mieste rasti vietų galima, bet sunku kalbėti, kai žmogus gyvena Šilainiuose, o mes jam darželį siūlome Petrašiūnuose”, - nuogąstavo jis.

Trūksta patalpų

A.Bagdono teigimu, problemą padėtų spręsti privatūs darželiai, tačiau neretai patys žmonės nenori jų kaimynystės. „Žmonės turėtų būti tolerantiškesni. Šilainiuose norėta įsteigti keletą privačių darželių, bet nepavyko gauti kaimynų sutikimo”, - sakė valdininkas.

Švietimo skyriaus vedėjas teigė, jog darželiai įkuriami ištuštėjusių mokyklų patalpose. Tai „Vakaro žinioms” patvirtino ir švietimo viceministras Vaidas Bacevičius. „Labiausiai vietų trūksta Vilniuje. Kaip tik šiuo metu startuoja Europos Sąjungos projektas, kuriuo remiamas darželių steigimas ir nenaudojamų patalpų pritaikymas šioms reikmėms. Šiandien kaip tik turėjome pasitarimą, kaip mūsų turimus plotus panaudoti ikimokykliniam ugdymui. Juose darželiai galėtų atsirasti iki rudens”, - sakė jis.

Tačiau tai neguodžia naujai išdygusių rajonų gyventojų. Dažniausiai juose trūksta ne tik darželių, bet ir mokyklų. „Savivaldybės turėtų planuoti ugdymo įstaigų išdėstymą atsižvelgdamos į naujų rajonų vystymąsi. Tam iš visų vystytojų renkamos lėšos socialinės infrastruktūros plėtrai. Kas vyksta su surinktomis lėšomis, mūsų net informacija nepasiekia. Siūlome įvairius bendradarbiavimo modelius, taip pat statyti privačios partnerystės sąlygomis. Bet kol kas savivaldybė neturi problemos sprendimų”, - „Vakaro žinioms” sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Robertas Dargis.

Nežiūri rimtai

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys „Vakaro žinioms” sakė, jog savivaldybės į darželių problemas žiūri nepakankamai rimtai. Darželių sistema yra problema. Darželių sistema šiuo metu atlieka podukros vaidmenį visose savivaldybėse. Pinigai skiriami didelių objektų statybai, bet tik ne darželiams”, - sakė jis.

„Čia turėtų būti bendra valstybinė programa, kartu su savivaldybėmis numatant finansavimą. Ypač atkreipčiau dėmesį į Sanglaudos fondų lėšas. Atėjo laikas skirti tinkamą finansavimą darželiams”, - teigė parlamentaras.

Rasa Paulavičienė, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė:

Problema prasidėjo, kai dėl kilusios krizės buvo nuspręsta peržiūrėti tėvystės strategiją. Pradėta nuo išmokų mažinimo. Valstybės politika, kad vaikai kuo ilgiau turi būti su mama, buvo pakeista į nuostatą, jog tėvus būtina kuo greičiau grąžinti į darbą. Prieš dvejus metus tėvai buvo pastūmėti, o prieš metus, išmokas sumažinus iki 40 proc., tiesiog įstumti į darbo rinką.

Valstybė ėmė agresyviai taupyti šeimos sąskaita, nes tai daryti buvo lengviausia. Buvo nukirstos bedarbių pašalpos, pakeista ligos pašalpų tvarka, šiuo metu siūloma keisti Darbo kodeksą, dėl to šeimos, turinčios vaikų, gali prarasti turimas saugumo garantijas.

Vyriausybėje, Seime, įvairiose darbo grupėse buvo nuolatos žadama, kad dalis sutaupytų lėšų bus skirta naujiems darželiams steigti. Galima konstatuoti, kad per tuos dvejus metus jau užaugo nauja vaikų karta, kurie pažadėtų darželių ir nematė.

Atsakomybė teikti darželių paslaugas niekam nėra užkrauta kaip prievolė. Įstatymais ši funkcija tarsi pavesta savivaldai, tačiau savivaldybės šios atsakomybės kratosi kaip galėdamos. Konkrečios atsakomybės labai trūksta, todėl pradėtos iniciatyvos stringa.

Vaikų metinukų poreikiai yra labai specifiniai. Jiem taikomos daug griežtesnės higienos, maitinimo normos, todėl tokios grupės darželiuose kainuoja gerokai brangiau. Klausimas, ar tokios grupės atsipirks išgrūdus mamas į darbą. Mūsų skaičiavimai rodo, kad ne.

Valstybės kontrolės ataskaita rodo, kad liūto dalis darželių finansavimo skiriama senų pastatų išlaikymui ir papildomam personalui. Mes siūlėme daug sprendimo būdų. Vienas jų - iš dalies kompensuoti aukles į darbą grįžtantiems tėvams. Taip pat leisti steigti namudinius darželius. Siūlėme panaudoti ir modulinius pastatus. Jie galėtų būti surenkami vietose, kuriose labiausiai trūksta darželių, o poreikiams pasikeitus būtų perkelti.