Sužadėtuvių tradicijos: nuo žąsiukų iki žiedo

Idėja apie sužadėtuvių laikotarpį, kuris tęsiasi nuo piršlybų iki santuokos ceremonijos, manoma, prasidėjo dar 1215 m. popiežiaus Inoceto (Innocent) III dėka. Ketvirtojoje Laterano Taryboje jis pareiškė, kad apie santuoką reikėtų viešai paskelbti iš anksto. Bažnyčių kunigams apie poros norą susituokti taip pat turėtų būti pranešta prieš tam tikrą laiko tarpą, kad iškilus kliūtims ar santuokos teisėtumo problemoms iki ceremonijos užtektų laiko kliūtims išspręsti.

Ir šiandien sužadėtuvių ritualai skiriasi skirtingose kultūrose. Jungtinėse Amerikos Valstijose vyras tradiciškai turi priklaupti ant vieno kelio priešais moterį ir siūlydamas savo širdį jai dovanoti žiedą su deimantu. Indijoje įprasta sužadėtuvių dovana yra… žąsiukai. Kinijos moterys, sutikusios tekėti už vyro, privalo rasti jam tinkamą dovaną, kuria atsidėkotų už piršlybas.

Vakarų kultūroje sužadėtuvių žiedas neabejotinai asocijuojasi su santuoka. Tradiciškai sužadėtuvių žiedą mūvi moterys, kurios taip praneša apie sužadėtuves. JAV ir Kanadoje dažniausiai sužadėtuvių proga perkamas žiedas moteriai arba pora kartu išsirenka jiems patikusius brangakmenius (geriausia deimantus), simbolizuojančius jų sąjungą. Apskritai šių kūnų forma simbolizavo amžiną ryšį.

Anksčiau tvirtą ryšį su partneriu simbolizavo tokie juvelyrikos dirbiniai kaip apyrankės ir grandinėlės. Žiedo, kaip geriausios piršlybų dovanos, idėja išsivystė iš šio dirbinio formos. Senovės Egipte žiedas buvo šventų Mėnulio ir Saulės dievų simbolis. Žiedo centre esanti skylė buvo laikoma simboliškomis durimis į nežinomybę.

Manoma, kad Maksimilianas I, Šventosios Romos imperatorius, buvo pirmasis asmuo, piršlyboms panaudojęs sužadėtuvių žiedą. 1477 m. jis paprašė Marijos iš Burgundijos rankos ir tai padarė dovanodamas jai žiedą su deimantais.

Kai kuriose Pietų Amerikos kultūrose abu partneriai turi nešioti sužadėtuvių žiedus. Sužadėtuvių žiedas tokiu atveju privalo būti pagamintas iš sidabro, o vestuvių - iš aukso. Norvegų kultūroje manoma, kad abu, vyras ir moteris, privalo mūvėti sužadėtuvių žiedus. Brazilijoje apskritai nėra sužadėtuvių žiedo, tačiau susituokusios poros žiedai privalo būti auksiniai. Kol pora būna susižadėjusi, nešioja auksinius vestuvių žiedus ant dešinės rankos, o po ceremonijos žiedas būna mūvimas ant kairės rankos.

Juvelyrikos pramonė nuolat bando nustebinti naujomis sužadėtuvių žiedų madomis. Šiandien neretai vestuvių žiedas susideda iš dviejų dalių: viena dalis tokio žiedo nešiojama per sužadėtuves, o kitą dalį moteris mūvi jau po vestuvių ceremonijos.

JAV, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Kanadoje ir Australijoje sužadėtuvių žiedas yra mūvimas ant kairės rankos ketvirto piršto. Žemyninėje Europoje ir kai kuriose kitose šalyse sužadėtuvių žiedas maunamas ant dešinės rankos.

Manoma, kad meilę simbolizuojantis žiedas turi būti mūvimas ant ketvirto (bevardžio) piršto, nes tam tikrose kultūrose tikima, kad jame yra „meilės vena“. Tikima, kad „meilės vena“ teka iš piršto su žiedu į širdį.