Sportiškiausiųjų sąraše klaipėdiečių nerasta

Svarbu ne tik laimėjimai

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldaus Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Gintaro Prunskaus, nėra taip, kad konkurso organizatoriai ignoruotų kuriuos nors rajonus.

"Yra tam tikri nuostatai, savivaldybės pačios atrenka mokyklas, kurias siūlo konkursui. Iš pajūrio nelabai nori dalyvauti Neringa, nes jiems sudėtinga važinėti į varžybas ar konkursus kituose miestuose", - pasakojo pokalbininkas.

Anot jo, konkurse vertinami ne tik mokinių pasiekimai varžybose, bet ir pati mokykla. Kiekvienos savivaldybės darbuotojai atrenka po tris ugdymo įstaigas, kurių kandidatūras ir teikia ministerijai - po vieną ikimokyklinio ugdymo ar pradinę mokyklą, pagrindinę ar progimnaziją ir vidurinę mokyklą ar gimnaziją.

"Vis dėlto tai masiškumo, o ne meistriškumo konkursas. Į vertinimą įeina ir sporto bazės atnaujinimas, kūno kultūros pamokų skaičius, sporto būreliai, įrengtos aikštelės, organizuojami sporto renginiai", - teigė G. Prunskus.

Specialistas akcentavo, jog pastaruoju metu kūno kultūros pamokų bei sporto būrelių padėtis dalyje šalies mokyklų buvo nekokia - esą pamokų skaičius buvo drastiškai mažinamas, buvo menkas būrelių pasirinkimas.

"Dabar pastebim, kad mokyklose daugėja kūno kultūros pamokų - kai kurios turi ir po tris per savaitę. Daugėja ir įvairių būrelių - veikia ne tik įprasti krepšinio ar futbolo, bet ir kvadrato ar kitų retesnių sporto šakų", - džiaugėsi G. Prunskus.

Pasidomėjus, ką gauna nugalėtojai, specialistas informavo, jog į geriausiųjų dešimtuką patekusioms mokykloms atitenka ne tik garbė, bet ir sportinis inventorius - reali dalyvavimo konkurse nauda ir paskata dalyvauti kitais metais.

Klaipėdiečių nerasta

Pasidomėjus, kiek kartų į geriausiųjų sąrašus pateko Klaipėdos mokyklos ar mokytojai, G. Prunskus konstatavo, jog klaipėdiečių nė viename iš sąrašų nėra.

"Iš Klaipėdos nieko nėra. Yra buvę tik iš pajūrio regiono - Palangos, Šilutės, Mažeikių", - teigė pokalbininkas.

Ministerijos duomenimis, sportiškiausių ugdymo įstaigų dešimtuke po keletą kartų buvo Šilutės rajono Švėkšnos "Saulės" gimnazija, Tauragės "Šaltinio" pagrindinė mokykla (dabar - progimnazija), Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla, Mažeikių "Pavasario" vidurinė mokykla. Sykį sportiškiausiųjų sąraše buvo ir Mažeikių rajono Viekšnių gimnazija.

Geriausių kūno kultūros mokytojų sąrašuose - taip pat regiono mokytojai: Marina Cariova (Tauragės "Šaltinio" progimnazijos kūno kultūros mokytoja metodininkė), Irena Augutienė (Kretingos M. Daujoto vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja ekspertė), Virginijus Januševičius (Mažeikių "Pavasario" vidurinės mokyklos pradinių klasių kūno kultūros vyr. mokytojas), Dalia Rakauskienė (Palangos senosios gimnazijos kūno kultūros mokytoja ekspertė).

NESISIŪLO. Sveiku miestu save tituluojančios Klaipėdos mokyklos vangiai dalyvauja sportiškiausios mokyklos rinkimuose - praėjusiais metais buvo gauta vos 1 paraiška. Pasak mokyklų vadovų, dalyvauti trukdo ne tik užimtumas, bet ir reikalavimai: aikštelės, būreliai, kūno kultūros savaitinių pamokų skaičius. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Vienintelis Klaipėdos rajono atstovas, patekęs į geriausių mokytojų penketuką, - Klaipėdos rajono Drevernos pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojas metodininkas Antanas Rimkus.

Mokyklos abejingos?

Pasak miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Raimondos Stirbienės, nėra griežtų kriterijų, kuriuos turi atitikti mokyklos, kad galėtų dalyvauti konkurse.

"Mokykloms reikia pateikti užpildytą paraišką dalyvauti konkurse, pridėti nuotraukų, kuriose būtų užfiksuota sportinė veikla, aprašyti laimėjimus ir visa tai pateikti savivaldybei. Mes atrenkame geriausias mokyklas ir jų kandidatūras siunčiame į ministeriją", - tvarką aiškino R. Stirbienė.

Tačiau, pasak pokalbininkės, nors mokyklos ir buvo informuotos apie galimybę dalyvauti tokiame konkurse, praėjusiais metais buvo sulaukta vos vienos paraiškos - norą dalyvauti pareiškė "Saulėtekio" pagrindinė mokykla.

"Atsiliepė vos viena mokykla, "Saulėtekio" pagrindinė, tad jos vienos paraišką ir išsiuntėme ministerijai", - sakė Švietimo skyriaus specialistė.

Jos manymu, kitos uostamiesčio mokyklos galbūt atsirenka, kur dalyvauti, esą sportinių renginių organizuojama itin daug, visur sudalyvauti galbūt nepavyksta, o kai kuriais atvejais daug priklauso ir nuo paties mokytojo - ar jis nori stengtis.

Yra trūkumų

Kalbintų kelių uostamiesčio mokyklų vadovų nuomonės apie sportiškiausios mokyklos konkursą - skirtingos.

"Saulėtekio" pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Bartašiūtė tikino, jog dalyvauti sportiškiausių mokyklų rinkimuose ruošėsi iš anksto - susirado informaciją internete, o vėliau ugdymo įstaigai kvietimą dalyvauti atsiuntė ir miesto Švietimo skyriaus darbuotojai. "Mūsų mokykla yra orientuota į sveikatinimosi skatinimą, kiek įmanoma, stengiamės dalyvauti sporto renginiuose ir konkursuose. Mūsų mokytojai labai aktyviai ieško, kur galėtume dalyvauti, renka informaciją apie renginius", - kolektyvu džiaugėsi B. Bartašiūtė.

Vis dėlto pokalbininkė akcentavo ir konkurso organizatorių neapgalvotą trūkumą - mokyklos, pateikusios paraišką savivaldybei, vėliau negali pasitikrinti, ar jų paraiška pateko į ŠMM, ar ji buvo peržiūrėta.

"Interneto svetainėje ne tik neradome surašytų dalyvių, bet ir ankstesnių metų laimėtojų - nėra jokių sąrašų", - sakė B. Bartašiūtė.

"Vėtrungės" gimnazijos direktorius Ramvydas Juška teigė apie šį konkursą žinąs, tačiau dalyvauti jame kelią užkerta reikalavimai.

"Dalyvauti norėjome, bet neatitinkame reikalavimų dėl lauko stadiono. Taip pat reikalauja, kad per savaitę vyktų po 3 kūno kultūros pamokas. O kaip tiek gali vykti, jei ir taip valandų trūksta?" - klausė R. Juška.

Vis dėlto pokalbininkas pažymėjo, kad nors ir neatitinka kai kurių reikalavimų, sportinė mokyklos veikla - aktyvi.

"Nuolat visur dalyvaujame, ir Mero taurės varžybose mieste, ir respublikinėse varžybose užimame prizines vietas, tikrai galėtume dalyvauti ir konkurse. Skaičiavome kartą - reiktų didelių investicijų", - neslėpė R. Juška.

Tuo tarpu "Ąžuolyno" gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė juokavo, kad įvairių sporto konkursų dabar rengiama tiek, kad mokytojai ir mokiniai nebespėja visur dalyvauti.

"Nebespėjame jau. Norėtume planingai dalyvauti renginiuose, bet blogai, kad metų pradžioje, sudarant veiklos planus, žinomos tik olimpiadų datos, o visi kiti renginiai jau vėliau "išlenda", anksčiau apie juos informacijos rasti neįmanoma", - pažymėjo V. Prižgintienė.

"Skatina į sportą žiūrėti ne tik kaip į pergalės troškimą"

Gintautas IGLIUKAS, Lietuvos olimpinės akademijos referentas olimpiniam švietimui

Tikrai yra smagu žinoti, kad daug vaikų dalyvauja įvairiose varžybose, sportuoja ne tik dėl smagumo, tačiau ir stiprina savo sveikatą, skatina į sportą žiūrėti ne tik kaip į pergalės troškimą, tačiau ir kaip į garbingos kovos, sąžiningo elgesio ir draugiškumo prizmę. Liūdina galbūt tik tai, jog jei vienas mokinys yra gabus, tarkim, kvadratui, krepšiniui ir plaukimui, tai automatiškai jis gabus ir visose kitose sporto rungtyse, tuo tarpu kiti vaikai lieka labiau užmiršti ir negarantuoja sau vietos kokioje nors atskiros sporto rungties komandoje. Mano nuomone, kūno kultūros pamokos mokyklose turi būti privalomos, ir būtų ne po du, o po tris savaitinius užsiėmimus.
Geriausio kūno kultūros mokytojo konkursas yra per mažai žinomas. Juk per visą Lietuvą, per visas bendrojo ugdymo įstaigas surinktume tikrai ne vieną ir tikrai neblogą kūno kultūros pedagogą, tačiau konkursui paraiškas pateikia tik apie 8-12 mokytojų kiekvienais metais. Skaičius tikrai turėtų būti didesnis. Tad klausimas tik vienas: ar per mažai informacijos mokykloms apie konkursą, ar konkurso dalyviai, t. y. kūno kultūros mokytojai, yra nesuinteresuoti dalyvauti konkurse? Bet kokiu atveju, tie, kurie būna išrinkti į tą lemtingąjį penketuką (anksčiau buvo dešimtukas), būna apipilti tikrai brandžiomis dovanomis, piniginiais prizais, padėkos raštais ir diplomais, kitais suvenyrais ir, aišku, pripažinimu.

"Turėtų būti daugiau užsiėmimų"

Ignas POCIUS, Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas

Manau, kad mokyklos pačios nesistengia teikti paraiškų, nes Klaipėdoje yra mokyklų, kurios tikrai galėtų pakovoti dėl sportiškiausios vardo. Nors gal yra ir kitų objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, prasta infrastruktūra. Juk jei stadionas atrodo kaip išmindyta ganykla, nelabai ten ir norisi kviesti svečius iš kitur ar patiems ten sportuoti. Jei mokyklos kreiptųsi, galėtume aptarti situaciją, neatsisakytume padėti. Turint omenyje gana silpną Klaipėdos mokyklų infrastruktūrą, nenuostabu, kad nėra dalyvaujančių, nors galėtų bandyti P. Mašioto progimnazija, "Ąžuolyno", Vytauto Didžiojo gimnazijos, kurios turi geresnes sąlygas.
Dėl pamokų skaičiaus - pats esu dirbęs kūno kultūros mokytoju, treneriu, pamenu, kai vienu metu 5-6 klasių mokiniams užsiėmimai buvo 3 kartus per savaitę. Pradžioje buvo nepatenkintų tėvų, bet tai buvo stebuklas, kaip vos per metus sustiprėjo vaikai, gerėjo jų fizinis pasiruošimas. Aišku, reikia pradėti nuo žemesnių klasių, manau, mokytojams nebūtų bėda dėl valandų skaičiaus.