Skurstantys lietuviai nevaikšto į svečius

Statistiškai žmogus skursta, jei jo mėnesio pajamos yra mažesnės nei 691 litas. Tradicinė lietuviška šeima (dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus) laikoma nepasiturinti, jei jie kas mėnesį verčiasi iš 1452 litų. Tiek pajamų turintys žmonės badu nemiršta“, sako „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė, tačiau dažnai neįperka pilnaverčių normaliai mitybai būtinų maisto produktų.

Du paauglius auginanti vilnietė Raimonda M. prisipažįsta, kad jos šeimos kasdienį meniu dažniausiai sudaro miltai, bulvės, makaronai. „Blynai, ar virtiniai mūsų kasdienis valgis“, liūdnai šypteli Raimonda, dirbanti siuvėja nedidelėje įmonėje.

Tokį maistą ruošiant dažnai vartojamas pigus aliejus ar margarinas, kuriuose daug sočiųjų ir trans-riebalų, daugiau nei paprastai naudojama cukraus. Tuo tarpu šviežios daržovės, vaisiai, kokybiška mėsa ar žuvis retai patenka ant nepasiturinčių šeimų stalo.

„Obuolius, kriaušes, pomidorus dažniau perkame rudenį, kai mažos kainos“, sako Raimonda. „Šildymo sezono metu esame priversti smarkiai taupyti. Vaikai vaisių ar mėsos patiekalų pavalgo tik mokyklose. Apie tai, kad vaikai pasikviestų draugų, nėra nė kalbos –pavaišinti galėtume nebent arbata.“

Pasak specialistų, tokia skurdi mityba sukelia pavojingas sveikatos problemas – nutukimą, diabetą, aukštą kraujospūdį. Ilgainiui didėjančios gydymosi išlaidos tampa vis didesne našta ir taip mažam šeimos biudžetui. D.Žebrauskaitė pastebi, kad neteisinga skurdą nustatant vertinti vien pajamas. „Pažįstame nepasiturinčių šeimų, priverstų vaistams išleisti gerokai daugiau, nei įprasta. Išlaidos sveikatai priverčia susiveržti diržus tikra ta žodžio prasme, atsiranda skolos už komunalines paslaugas.“

Laima Š. viena gyvena bendrabučio kambaryje, moteriai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Vienintelis pragyvenimo šaltinis - gaunama netekto darbingumo pensija, nors moteris turi aukštesnįjį išsilavinimą. Pernai Laimai buvo atlikta sudėtinga galvos operacija, tenka dažnai gydytis ligoninėje. Nors gyvena taupiai, ji negali patenkinti savo būtiniausių poreikių - nemažą dalį pensijos ji išleidžia vaistams. Moteris teigia, kad dėl pinigų trūkumo neįstengia nusipirkti visų reikiamų vaistų, todėl labai vertina ir laukia maisto labdaros.

Skurde gyvenantys žmonės savo vargų nelinkę afišuoti, teigia „Maisto banko“ vadovė. Paramos gavėjai nenoriai pasakojasi apie savo bėdas, susiaurėjęs jų socialinių kontaktų ratas. Plona kišenė neleidžia nei pasikviesti svečių, nei patiems dažniau svečiuotis. Štai moksleivę ir studentę viena auginanti Laimutė K. labdaros organizacijai pasakojo, kad viešumoje ji vengia rodytis ir dėl trūkstamų dantų. „Vaikų mokslai yra svarbiau“, atsidūsta moteris.

Nepasiturintys nesilanko ir kavinėse ar restoranuose. Minimalią algą gaunantis Raimondas V. darbe valgo tik kuklius iš namų atsineštus pietus. „Mėsą valgome retai, o kavinėje buvęs nesu jau gal tris metus“, prisipažįsta dviejų vaikų tėvas.

Jei šių žmonių nematome mes, „normalieji“, sako Deimantė Žebrauskaitė, „nereiškia, kad jų nėra. Daugelyje pasaulio valstybių rugsėjį labdaros organizacijos visuomenę šviečia apie skurdo apraiškas ir kviečia solidarizuotis kovojant su nepritekliumi.“

Paskutinį rugsėjo savaitgalį Beata Nicholson ir „Maisto bankas“ rengia labdaringą akciją „Kviečiu į svečius“. Rugsėjo 28-30 d. visuomenė raginama ruošti vakarėlius, piknikus, gaminti pusryčius ar pietus savo draugams, bendradarbiams ar kaimynams. Projekto dalyviai vaišins pasikviestus svečius, o šie pasivaišinę paaukos pinigų nepasiturinčių maitinimui. Už kiekvieną paaukotą litą „Maisto bankas“ žada skurstantiems suteikti 23 Lt vertės maisto.

Kulinarijos žurnalistė Beata Nicholson tikina, jog liūdna situacija, kai dalis žmonių skursta, būdinga ne vien Lietuvai. Skurdas pažįstamas ir Didžiajai Britanijai, ir kitoms turtingomis laikomoms valstybėms. Gilėja atotrūkis tarp pasiturinčių ir tų, kurie jaučiasi patekę į taip vadinamus skurdo spąstus.

Todėl atsiranda vis daugiau patariančių, kad sveikai ir skaniai gaminti turint nedidelį biudžetą. Menkiau uždirbantys žmonės raginami nepirkti menkaverčių pusfabrikačių, gaminti maistą namuose.

„Prisiminkime mūsų močiučių virtas kruopų košes, gardžias daržovių sriubas ar troškinius. Mūsų daržuose užaugę kopūstai, svogūnai, morkos ar burokai nekainuoja tiek daug, kad negalėtume jų įpirkti“, primena Beata Nicholson.

Kulinarinių knygų autorė kviečia mėgstančius gaminti valgį dalyvauti projekte „Kviečiu į svečius“. Projekto rėmėjos „Vilkyškių pieninės“ dėka vaišes organizavę ir labdarą rinkę geradariai bus apdovanoti naujausia B.Nicholson kepinių knyga. Kviesdama nebūti abejingiems skurdui, knygos autorė ragino laimingesnę visuomenę kurti vadovaujantis trimis pamatinėmis vertybėmis - dosnumu, dėkingumu ir džiaugsmu.