Rusija apmovė Lietuvos rusus

Rusija apmovė Lietuvos rusus

Lietuvoje vis labiau didėjęs nedarbas tapo lemiamu motyvu, privertusiu į neviltį puolusį 47 metų klaipėdietį Jevgenijų Sosunovą patikėti Rusijos valdžios pažadais apie aukso kalnus, kurie laukia į etninę tėvynę grįžusių rusų tautybės žmonių. Tačiau prieš dvejus metus į Kaliningrado sritį su žmona persikraustęs Lietuvos pilietis liko prie suskilusios geldos, net ir jos po kelių dienų gali netekti.

Atsidurs gatvėje

Kitą savaitę įsiteisės teismo sprendimas, kuriuo remiantis J.Sosunovas, jo 38 metų žmona Irina ir vos prieš dešimt mėnesių gimęs jų sūnelis papildys gausias Kaliningrado benamių gretas.

„Mane su šeima į gatvę išmeta tik todėl, kad aš, priešingai nei kiti, ėmiau ieškoti teisybės. Kiti, esantys tokioje pačioje situacijoje kaip ir aš, piktinasi tyliai. Tad kardas pakilo tik virš mano galvos. Po kelių dienų atsidursime po atviru dangumi ir tapsime žmonėmis, kurie neturi jokių teisių“, - sakė „Respublikai“ J.Sosunovas.

Vyras mielai grįžtų atgal į paliktą prieš porą metų Klaipėdą, tačiau paprasčiausiai neturi pinigų persikraustyti.

„Iš ko dabar aš gyvenu? Stabilaus uždarbio neturiu. Šiek tiek padeda tėvai. Jei koks darbelis pasitaiko, tai uždarbiauju nelegaliai, nes niekur juk nedingsi, reikia išmaitinti vaiką ir žmoną. Aš esu pasiryžęs kraštutinėms priemonėms, nes čia, kur dabar esu, taip viskas korumpuota, kad bet koks kreipimasis pagalbos baigiasi melu ir grįžta pas valdininką, kuriam svarbiausia apginti savo darbo vietą“, - tvirtino vyriškis.

Suviliojo pažadai

Odesoje gimęs ir 1982 metais į mūsų šalį atvykęs J.Sosunovas yra Lietuvos pilietis. Apsaugos sistemų inžinieriaus išsilavinimą turintis vyras 2009 metų pradžioje su Rusijos pilietybę turinčia žmona Irina gyveno Klaipėdoje, kai neteko darbo.

„Tai buvo lemiamas momentas. Jei nebūčiau praradęs darbą, dėl ko negalėjau išlaikyti buto, tikrai nebūčiau pasiryžęs tokiam kraštutinumui. Bet pamaniau, kad taip sugebėsiu susitvarkyti gyvenimą ir kartu padėsiu žmonai, kuriai Lietuvoje įsitvirtinti buvo mažai vilties. Be to, Kaliningradas yra netoli Lietuvos ir ši kaimynystė mane ramino. Tuo labiau kad aš neketinau atsisakyti Lietuvos pilietybės, prašiau tik leidimo gyventi Rusijoje ir darbo“, - pradėjo savo nelinksmą istoriją J.Sosunovas.


Kraštutinumu vyras vadina 2006 metais tuomečio Rusijos prezidento Vladimiro Putino palaimintą valstybinę savanoriško tėvynainių, gyvenančių užsienyje, grįžimo į Rusijos Federaciją paramos programą, kuri suteikia galimybę į etninę tėvynę grįžti išeiviams iš Rusijos ir buvusios Sovietų Sąjungos.

Jai vykdyti Rusijos valdžia 2007-2009 metais ketino skirti 17 milijardų rublių. Grįžtantiesiems žadėta padengti kelionės išlaidas, leisti be muito mokesčių įsivežti asmeninio naudojimo automobilius, kompensuoti išlaidas už būtinų dokumentų sutvarkymą. Taip pat sumokėti vienkartinę pašalpą įsikurti ir pusę metų mokėti socialines išmokas, jei nepavyks gauti darbo.

„Pats per televiziją mačiau reportažą, kuriame tvirtino, kad bus išspręsti grįžtančiųjų apgyvendinimo ir įdarbinimo klausimai, nes Rusijai reikia specialistų - patyrusių ir net nelabai. Net išdidžiai pareiškė, kad tai jų tikslas“, - teigė J.Sosunovas.

Kraupi realybė

J.Sosunovas kreipėsi į Rusijos Federacijos generalinį konsulatą Klaipėdoje ir po maždaug metus trukusio dokumentų tvarkymo 2009 metų rugsėjo viduryje su žmona atsidūrė Kaliningrade, kuriame neturėjo nei giminaičių, nei draugų ar pažįstamų.

„Ir įvyko tai, kas įvyko. Jau pasienyje iš manęs pareikalavo 438 tūkstančių rublių forminant muitinės dokumentus už automobilį, nes neva tai ne asmeninis turtas, o transporto priemonė. Atsidūręs Kaliningrade nesulaukiau nė vieno darbo pasiūlymo ir jo turėjau ieškoti pats. Susiradau, bet darbdavys pasitaikė nesąžiningas ir, pasinaudojęs mano vietos įstatymų nežinojimu, apgavo. Buvo tikrai labai sunku. Vienintelis tuo metu mums nutikęs geras dalykas - sūnaus gimimas. Tačiau mes buvome žmonės, neturintys jokių teisių, nes Migracijos tarnyba nei man, nei žmonai, nei vaikui neišdavė registracijos pažymos“, - pasakojo J.Sosunovas.

Vyrui netekus darbo, šeima nebegalėjo sumokėti už visas komunalines paslaugas, tad susidarė įsiskolinimas. Ir nors valdininkai garantavo skolos sumokėjimo termino atidėjimą, netrukus darbo ėmėsi teismas. Į jį dėl skolininkų iškeldinimo kreipėsi Kaliningrado srities migracijos tarnyba, kuri ir turėjo padėti Sosunovams pradėti naują gyvenimą Rusijoje.

Beje, tik į Kaliningradą atvykusiai šeimai ši tarnyba ir išnuomojo gyvenamąjį plotą. Tačiau už jį teko per mėnesį mokėti 12 000 rublių (apie 966 litai dabartiniu kursu). Tam pinigų niekas nedavė.

„Aišku, kad labai brangu. Bet jie migracijos srautą suorganizavo taip, kad tokioje situacijoje atsidūrę žmonės neturi kur dėtis ar kito pasirinkimo, tad ir yra priversti nuomoti tokiomis sąlygomis“, - tvirtino J.Sosunovas.

Kaip į sieną

Pamanęs, kad tokios bėdos užklupo tik dėl nesusipratimo ar nesusikalbėjimo, J.Sosunovas pagalbos paprašė Kaliningrado srities valdžią. Vietos valdininkai užtikrino, kad tokios neteisybės tikrai negali būti. Pasiūlę kreiptis raštu, jie neleido suabejoti, kad viskas greitai bus išspręsta.


„Buvo labai daug pažadų, o rezultatas - absoliutus nulis. Kuo labiau ieškojau teisybės, tuo daugiau sulaukiu melo. Aš nepabijojau ir parašiau prezidentui Dmitrijui Medvedevui bei premjerui Vladimirui Putinui. Paskui į Kaliningradą atvažiavo komisijos. Tačiau čia jas taip priėmė ir sutiko, kad viskas buvo užglaistyta. O juk aš neprašau aukso kalnų, tik to, kas buvo pažadėta. Bet nė to nesugebama padaryti. Taip ir gyvena tokie, grįžę į Tėvynę, viename kambaryje po keturiolika žmonių“, - nuoskaudomis dalijosi J.Sosunovas.

Iš pradžių galvojęs, kad taip nutiko tik jam vienam, netrukus vyras praregėjo ir pamatė, kad tokių, patikėjusių Rusijos valdžios pažadais, yra gerokai daugiau.

Rusijos ambasados Lietuvoje atsakymas, kada nebeįdomūs Lietuvos rusai

Nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio, kai pradėta vykdyti valstybinė savanoriško tėvynainių, gyvenančių užsienyje, grįžimo į Rusijos Federaciją paramos programa, į Rusijos Federacijos ambasadą ir Generalinį konsulatą Lietuvoje kreipėsi 335 asmenys. 70 iš jų - per 9 šių metų mėnesius.

Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje neturi statistikos, kiek šia programa pasinaudojusių ir vėliau joje dalyvauti atsisakiusių asmenų grįžo atgal į Lietuvą.

Norintieji dalyvauti programoje pirmiausia užpildo dalyvio anketą ir parašo pareiškimą, prašydami išduoti programos dalyvio liudijimą. Visų dokumentų sutvarkymas užima apie 90 dienų. Jį gavęs asmuo savarankiškai sprendžia, kada jam patogiausia išvykti į Rusijos Federaciją.

Ši programa yra skubi ir jos vykdymas baigsis 2012 metais. Tačiau šiuo metu dirbama rengiant analogiškos programos naują redakciją.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder