Psichologinis smurtas darbe: nuo patyčių kenčia ne tik vaikai

Nuo patyčių kenčia ne tik vaikai, bet ir suaugę, tad iš patyčių „neišaugama", - jos gali pasireikšti ir darbo kolektyvuose. Tai konstatuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros mokslininkai, kartu su kolegomis iš Bergeno universiteto atliekantys tyrimą, padėsiantį nustatyti šio reiškinio paplitimą Lietuvoje ir numatyti galimus jo įveikimo būdus.

Tyrimai rodo, kad tiek patyčių darbe aukos, tiek priekabiautojai yra nervingesni, nerimastingesni. Patyčių darbe aukomis dažniau tampa jautresni, įtaresni, prastesnių socialinių įgūdžių žmonės. Kurstytojai gali pasižymėti didesniu agresyvumu, egoistiškumu. Kita vertus, ne visi patyčias darbe patiriantys žmonės skiriasi savo asmenybe: kai prastos organizacinės sąlygos ir netinkamas vadovavimas, patyčias gali patirti bet kuris organizacijos darbuotojas.

„Patyčių darbe priemonės - rafinuotesnės, rečiau siejamos su fizine agresija, tačiau tokio elgesio tikslas panašus į patyčių mokykloje atvejus - pažeminti kitą, pasijusti galingesniu, atsikratyti konkurento", - teigia Bergeno universiteto (Norvegija) mokslininkas psichologas Guy Notelaersas.

Belgijos žiniasklaidoje neseniai pasirodė vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip vienas darbuotojas kitų pririšamas prie kėdės, išvelkamas į lauką žiemos metu ir laistomas vandeniu. Patyčias ir psichologinį smurtą darbe vyras kentėjo 9 metus, tačiau būdamas vienintelis šeimos maitintojas bijojo prarasti darbą. Tokio pobūdžio patyčių darbe atvejis sukrėtė Belgijos visuomenę ir buvo ilgai aptarinėjamas viešojoje erdvėje.

Nors Lietuvoje apie tokius atvejus neteko girdėti, tai nereiškia, kad jie neegzistuoja, - teigia KTU mokslininkai. Patyčios - gan įprastas reiškinys tarp Lietuvos moksleivių. Įvairių tyrimų duomenimis, patyčias Lietuvos mokyklose patiria apie 30-50 procentų moksleivių. Šis rodiklis - vienas didžiausių pasaulyje.

KTU atstovės Karolinos Paulonytės teigimu, universiteto mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad patyčios neretai klaidingai suprantamos kaip „nekalti" juokeliai ar pokštai. Žmogus, kenčiantis nuo patyčių ir drįstantis kreiptis pagalbos, dažnai apkaltinamas tuo, kad „nesupranta juokų". Iš tiesų, patyčios darbe - tai ir paskalos, gandai, intymių asmeninio gyvenimo detalių viešinimas, ir nepagrįsta kritika dėl darbo, darbo pasiekimų menkinimas, nuslėpimas informacijos siekiant kolegos nesėkmės, ir fizinio smurto grėsmė ar net fizinis smurtas. Patyčias patiriantys žmonės gali susirgti depresija, patirti nerimą, negebėti susikaupti darbe, galvoti apie savižudybę ar net mėginti žudytis.

Šis reiškinys neigiamai veikia visą organizaciją. Kai kurie Didžiosios Britanijos mokslininkai teigia, jog vienas patyčių darbe atvejis organizacijai gali kainuoti net iki 28 tūkst. svarų (nuostoliai dėl darbo dienų, praleistų dėl ligos, išlaidos naujų darbuotojų paieškai ir darbinimui, patyčių atvejo analizės ir kiti kaštai).

Kas turėtų prisiimti atsakomybę už patyčias darbe? Atsakymų gali būti įvairių: tam tikra darbo aplinka, darbuotojo asmenybė ir/ar vadovavimo būdas. KTU Filosofijos ir psichologijos katedros mokslininkų tyrimai išryškino vadovo vaidmenį. Diskutuojant dažnai sakoma, kad vadovas organizacijai yra tarsi tėvas ar mama šeimoje. Nuo jo prasideda kultūra, jis rodo teigiamą arba neigiamą pavyzdį. Vadovas turi autoritetą ir galios padėti spręsti konfliktus tinkamai, bendradarbiaujant, su pagarba ir tolerancija. Vis dėl to antras svarbus veiksnys yra darbo aplinka.

„Savo studentams kalbėdama apie stresą, dažnai primenu, kad streso sąlygomis mes kaip gėlės išsiskleidžiame savo juodžiausiomis spalvomis. Stresą keliančioje darbo aplinkoje tampame jautresni, gynybiškesni, agresyvesni, o tai veda į konfliktus, įtampą santykiuose ir patyčias. Kokia darbo aplinka kelia stresą? Tokia, kurioje keliami labai aukšti reikalavimai, tačiau suteikiama mažai galimybių veikti savarankiškai, kontroliuoti savo darbą. Taip pat tokia, kurioje daug reikalaujama, bet nepakankamai atlyginama už įdėtas pastangas", - teigia dr. Milda Astrauskaitė.