Prekybos ir mados geišų išpažintis

Vieniši, marš apsipirkti

Atrodo, jog lengvos pardavėjos-­­ konsultantės pareigos vilioja ne vieną moterį ar merginą. Šia profesija ypatingai domisi jaunos, darbo patirties neturinčios studentės. Kodėl? Parduotuvių savininkų keliami reikalavimai primena modelių paiešką, o tikrieji „nerašytiniai“ reikalavimai jau tampa iš lūpų į lūpas sklindančiais mitais.

Peržiūrėjus keletą tokio pobūdžio skelbimų, reikalavimai gali ir nustebinti. Nepriekaištinga reputacija, gera nuotaika ir maloni šypsena, gebėjimas įtikinti,  puikus humoro jausmas, efektyvumas, draugiškumas, pakantumas įnoringiems klientams, reprezentatyvi išvaizda, kūrybiškas požiūris į darbą, gebėjimas derinti įvairius interesus ir atrasti optimaliausius sprendimus – tai tik keletas oficialiai keliamų reikalavimų... Ar bet kuris vyras nesvajoja apie tokią žmoną?

Įdomu, koks darbdaviams patinka humoras ir ką galima laikyti nepriekaištinga reputacija? Todėl nieko nuostabaus, jog didžiosios rūbų parduotuvės kasdien sulaukia vis naujų darbo prašymų priimti į darbą.

Susidaro įspūdis, kad darbuotojui pakanka turėti gerą išvaizdą, mokėti apsukti aplink pirštą, o šiek tiek užburiančio žavesio ir charizmos taip pat nepamaišys.

Ar iš tiesų darbas už išblizgintų vitrinų ir aprengtų manekenų yra toks malonus ir paprastas?

Grožio „diedovščina“

"Kai tik pradėjau dirbti pasijaučiau stebima pro padidinamąjį stiklą. Dar nespėjusi su visais susipažinti, sulaukiau kritikos ne tik dėl savo aprangos, kūno sudėjimo, bet ir eisenos. Jaučiausi lyg atėjusi į grožio konkursą ir vertinama visai ne pagal tuos kriterijus. Piktinausi, kuomet seniau už mane dirbantys kolegos tyčiodavosi iš mano nepatyrimo", - pasakojo Agnė, dirbusi vienoje iš žinomiausių Klaipėdos drabužių parduotuvių.

Anot pokalbininkės, vasarą dėl nuolat patiriamo bendradarbių spaudimo parduotuvėje kas mėnesį keitėsi merginos.

"Sunkiausia buvo tai, jog dirbti tekdavo nuo ankstyvo ryto iki pat vakaro. Žinoma, visai kitaip, nei direktorei ar prekių ekspertėms. Pagal darbo grafiką jų darbo diena prasidėdavo nuo 8 val., nors parduotuvė atsidarydavo ne aksčiau kaip devintą valandą.

Žinoma, už šią papildomą miego valandą joms buvo mokama. Taigi kuomet sėkmingai darbą baigusi „valdžia“ žygiuodavo namo, mes lyg vaškinės figūrėlės likdavom stovėti (atsisėsti ir net atsiremti buvo griežtai uždrausta)“, - dėstė Živilė, taip pat išmėginusi šį darbą.

Šypsena kainuoja

„Tačiau svarbiausia buvo nepamiršti šypsotis, juk dėl nesišypsojimo mėnesio gale neišmokėdavo premijų", - prisiminimais dalinosi Živilė.

Pasak merginų, buvo ir tokių kolegių, kurios šypsena naudojosi ne drabužiams parduoti, o susipažinti su laisvais ir turtingais pirkėjais.

"Kiekviena turėdavome savo nuolatinius klientus. Žmonės dažnai apsiperka savo pamėgtose parduotuvėse. Todėl nieko nuostabaus, jog norėdamos pritaikyti atitinkamus drabužius, sužinodavome ne tik, kur pirkėjas lankosi, dirba, bet taip pat, ar jis vienišas. Pasitaikydavo ir tokių situacijų, kada susižadėjusi kolegė slėpdavo savo sužadėtuvių žiedą tam, kad sudomintų turtingą klientą. Būdavo smagu stebėti, kaip greitai keičiasi žmonių veidai ir kaukės", - juokavo Živilė.

Pasitikėjimas – per brangus žodis

Merginos pasakoja, kad tokiame darbe neegzistuoja pasitikėjimas. Pasak jų, juokinga tai, jog viena iš pardavėjos-konsultantės pareigų yra saugoti parduotuvę nuo vagysčių, tačiau eidamos į namus ar pietauti pačios turėdavo įrodyti, jog nieko nepasisavino.

"Nemalonu buvo ir tai, jog eidama pietauti, turėdavau prasegti rankinę ir įrodyti, jog joje nesinešu nieko, kas priklauso parduotuvei. Tuomet  kildavo klausimas, kam reikalingos mus stebinčios kameros ir kodėl toks patikrinimo metodas nėra taikomas visiems.

Keista, kai  rytais matai valytoją, karučiu vežančią tuščias (gal ir ne) dėžes pro pypsinčius vartus ir niekas jos nestabdo, o tave, naujokę, būtina patikrinti", - pasipiktinimo neslėpė Živilė.

Susidaro įspūdis, jog dirbantis šį darbą, yra ne kas kita, o paprastas darbo įrankis, siekiantis gerų darbo rezultatų. Bet akivaizdu ir tai, jog už žavios šypsenos gali slėptis ir intrigose paskendęs, tik sau naudos siekiantis žmogus.