Pandemijos pasekmė - daugėja savižudybių

Šią savaitę sostinės policininkai pradėjo tris ikiteisminius tyrimus dėl tikslios mirties priežasties nustatymo. Antradienį S.Nėries gatvėje stovinčio daugiabučio namo kieme rastas negyvos penkiolikmetės kūnas su daugybiniais sužalojimais. Pirminiais duomenimis, paauglė galėjo žūti nukritusi iš pastato.

Ketvirtadienį negyva dvylikametė aptikta Ateities gatvėje. Įtariama, kad mergaitė nukrito nuo penkių aukštų namo stogo. Tądien lemtingą žingsnį, kaip manoma, žengė ir 47 metų Vilniaus apskrities VPK pareigūnas. Įtariama, kad 25 metų tarnybos stažą turėjęs pareigūnas mirtinai susižalojo iškritęs iš savo buto balkono, Neužmirštuolių gatvės name.

Kaune gyvenančią dvylikos metų mergaitę suspėta išgelbėti. Pranešimą apie iš ketvirtajame namo aukšte esančio balkono galinčią iššokti nepilnametę gavę policininkai bei ugniagesiai operatyviai atvyko į įvykio vietą ir užbėgo nelaimei už akių.

Pasak psichologės-psichoterapeutės dr. Viktorijos Grigaliūnienės, pastaruoju metu pastebimas žymus ne tik paauglių, bet ir suaugusiųjų savižudybių pagausėjimas ar bandymas pakelti prieš save ranką.

„Prieš dėl koronaviruso paskelbtą karantiną mums buvo pavykę sumažinti savižudybių tarp jaunų žmonių skaičių. Tačiau prasidėjus pandemijai ir paskelbus karantiną vėl jų pagausėjo. Paaugliai kur kas dažniau skambina Vaikų ir Jaunimo linijų pagalbos telefonais, tėvai juos registruoja privačioms konsultacijoms pas psichologus. Dėl koronaviruso padaugėjo ne tik jaunų žmonių, bet ir suaugusiųjų savižudybių. Manau, kad tokios tendencijos yra ne tik Lietuvoje, kuri yra viena pirmaujančių šioje srityje, bet ir pasaulyje. Bet kokios krizės paaštrina žmonių adaptacines galimybes. Per jas neatlaiko suaugę žmonės, tad nenuostabu, jog jaunimui yra dar sunkiau. Priežastys - izoliacija, neatlaiko tempo, pasikeitė mokslo ir gyvenimo sąlygos, tėvų reikalavimai, tėvų nedarbas ir tam tikra emocinė būsena", - „Vakaro žinioms" sakė V.Grigaliūnienė.

Specialistai tikina, kad atpažinti savižudybės riziką galima. Tam būtina atkreipti dėmesį į siunčiamus signalus.

„Jei bus kreiptasi į specialistus, šie iš karto atpažins galimą pavojų. Kalbant apie vaikus ir paauglius, tam didesnį dėmesį turėtų skirti mokytojai. Kodėl būtent jie? Tėvai savo vaikus mato kiekvieną dieną ir per skubėjimą dažniausiai nekreipia dėmesio ar tiesiog nesureikšmina, jog jie tapo labiau užsidarę. Bet mokytojai labai gerai pažįsta kiekvieną vaiką ir mato bet kokį jų elgesio pasikeitimą. Jei tai tęsiasi savaitę ar dvi, jie pirmiausia turėtų kreiptis į tėvus. Jei iš pastarųjų jokios reakcijos nėra, o vaiko elgesys išlieka pasikeitęs, delsti negalima. Depresinės tendencijos slepiasi ne tik po atsiribojimu ar uždarumu. Jas slepia ir pyktis bei agresyvus elgesys. Svarbu sureaguoti į vaiko elgesio pasikeitimą, o ne galvoti, kad tai auklėjimo problemos", - teigė V.Grigaliūnienė.

Pasak psichologės-psichoterapeutės, kovojant su šia didžiule problema, vien įvedinėti savižudybių pagalbos algoritmą neužtenka.

„Mes tikrai darome labai daug. Ir iki koronaviruso karantino paskelbimo buvo žengtas žingsnis į priekį. Savižudybių skaičių, nors ir nedaug, bet sumažinome. Tačiau situacija pasikeitė ir vėl krintame į duobę. Jei suaugusieji neatlaiko, tai paaugliams tai itin skausminga.

Kaip psichologė esu įsitikinusi, kad būtina mokyklose įvesti privalomą asmenybės ugdymo discipliną. Ir jau nuo pirmos klasės. Vaikai turi mokytis pažinti save, ugdyti pasitikėjimą savimi. Tų, kurie žudosi, savivertė yra žema", - sakė psichologė-psichoterapeutė dr. V.Grigaliūnienė.

  Emocinė parama internetu

Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt