Olava Strikulienė: Patyčių akcijos - bevertės

Natūralu. Artėja pavasaris. Žmonėms, kaip ir skruzdėlytėms, žvirbliukams, upeliams, Kristijono Donelaičio būrams, prabunda gamtinis impulsas veikti. Kažką itin nuveikti. Svarbaus. Pralaužti ledą. Susirasti pirmąjį šapą. Tad vieni kelia į medžius inkilus, o kiti pavasariop būtinai rengia akcijas. Žodžių, balionų, plakatų, piešinukų savaitę. Tarsi ta savaitinė žodžių, plakatų papliūpa savaime nuslėps ne tokias sėkmingas mūsų savaites. Kai vyksta nepertraukiama akcija SU PATYČIOMIS.

Ar galima ką nors nuveikti per savaitinę akciją? Ar iš viso jos būna veiksmingos? Tarkim, koks nors miestelis, išvargintas pušyse karksinčių varnų, surengs akciją „Varna, varna, bėk iš kiemo“. Prisipaišys plakatų ir visą savaitę piketuos. O kitas miestelis, garsėjantis vyšniomis, surengs savaitinę akciją prieš varnėnus. Irgi ginsis nuo tų paukštelių audringaisiais žodžiais, plakatais. Galime į tokias akcijas įtraukti tūkstantį ar net daugiau ugdymo įstaigų. Varna ir varnėnas prieš piešinius, lozungus atsilaikys.

Reikia pradėti ne nuo vaikų, bet nuo suaugusiųjų. Mūsų orumas ir asmeninė savigarba jau pagrįsti tyčiojimusi. Iš kitokio. Ir kas keisčiausia, jei eliminuosime tyčiojimąsi, mūsų savigarbos ir orumo gali nelikti. Visai. Dar įvyks asmeninio nusivertėjimo katastrofa. Mūsų išsipūtusios asmenybės dar ims ir per daug susitrauks. Netyčia visai neliks. Palįs po lova. Lindės patirdamos traukulius. Nedrįs išeiti į gatvę. Nes jas palaiko ir įkvepia tyčiojimasis. Iš to, kuris mažiau uždirba. Iš to, kuris žiemą vilki prastesnį paltuką. Iš to, kuris Savanorių prospektu rieda vos pasivelkančiu kledaru. Ir trukdo man pravažiuoti naujo modelio limuzinu. Iš to, kuris yra varganas interesantas, atvykęs į ministeriją iš neturtingo provincijos regiono. Iš to, kuris nori paduoti skundą teismui, bet nemoka to skundo parašyti. Iš to, kuris nėra žaliavalgis ir šlamščia didžkukulius. Iš to, kuris paslydo ant ledo ir juokingai išsitiesė. Iš tos, kuri drįso Palangos pajūriui parodyti celiulitą. Kas per storas, per plonas, per storais akinių stiklais ar nemoka išsirinkti šukuosenos. O apie politikų bendravimo kultūrą iš viso geriau patylėkime. Vaikučiai su akcijos BE PATYČIŲ plakatukais nespėtų paskui juos bėgioti. Masiškai praleidinėtų pamokėles. Na, ir ką tiems vaikams galvoti? Vienas politikas tiesioginiame TV eteryje sviedžia į oponentą stiklinę. Kita rėkia oponentui: „Meluojate!“ Prezidentė taip apibūdino Andriaus Kubiliaus Vyriausybę - „bent nevogs“. Įsivaizduokite ketvirtoką Petriuką, sviedžiantį į mokytoją stiklinę. Ir sakantį: ai, mokytoja, tu meluoji, kad Žemė apvali, tačiau bent nevagi mano pieštuko.

Kurių galų tos audringosios akcijos, jei mes vis vien kasdien vieni kitus medžiojame. Užspeičiame į kampus kaip išprotėję varovai. Ir suaugusieji tik tiek skiriasi nuo dar naivokų vaikų, kad medžioja rafinuočiau.