Nuo meilės – prie neapykantos, arba veršio šulinyje istorija

Mano, kad veršis

– Kaimynė pasakė, kad mano šulinys smirda. Įkišau ranką, pagraibiau – o ten didžiuliai kaulai. Tikrai ne šuns. Stirna irgi negalėjo įkristi – šulinys nors ir žemas, tačiau uždengtas dangčiu.

P.Masiulis sako, kad į šulinį įmestas veršis, o tai, anot jo, jo namuose prieš tai gyvenusių Bridikių darbas. Esą nuomininkai labai nenorėjo kraustytis iš jo namų ir taip jam atkeršijo.

Vyras pakvietė Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovus ištirti vandenį, parašė pareiškimą policijai. Kaip guodėsi į redakciją paskambinęs P.Masiulis, veterinarijos specialistai vandens mėginių ištirti neėmė, policija neištyrė, ar iš tiesų piktadarystė buvusių nuomininkų darbas.

– Esu pirmosios grupės invalidas, o veterinarijos specialistai man liepė atvežti vandens mėginius pačiam, – sakė vyras.

Siūlo šulinį išsivalyti

Paklaustas, kodėl Ivangėnuose apsilankę veterinarijos inspektoriai neatliko vandens tyrimo, Matas Kazlauskas, Tauragės VMVT tarnybos vadovas, sakė, kad tyrimo atlikti nebūtina – kad vanduo užterštas, akivaizdu. Tai patvirtino šulinį apžiūrėjęs Vaidotas Gudžiūnas, Tauragės VMVT tarnybos viršininko pavaduotojas, valstybinis vyr. inspektorius.

– Negalėčiau patvirtinti, kad tame šulinyje tikrai plaukiojo veršio dvėseliena. Mėginome ištraukti – ten buvo tik dideli kaulai. Gali būti, kad ten įmesta skerdiena. Bet kokiu atveju, akivaizdu, kad šulinys užterštas ir jo vandens vartoti negalima. Kai gyventojas šulinį išsivalys, kai jis vėl prisipildys šaltinio vandens, tada galėsime atlikti tyrimus. Dabar galime patarti tik išsivalyti šulinį, nurodyti, kaip jį dezinfekuoti, – sakė V.Gudžiūnas.

Grėsmės neįžvelgia

Šiuo metu P.Masiulis sako naudojantis kaimyno šulinio vandenį. Savo šulinio išsivalyti nepajėgtų, nes sunkiai vaikšto. Tauragės VMVT tarnybos vadovas sako, kad neįgaliam Petrui galėtų padėti seniūnija, tačiau pasak Virginijaus Būdvyčio, Skaudvilės seniūno, to daryti nėra reikalo:

– Vyras turi kitą šulinį kieme, kurio vandenį gali naudoti. O užterštasis yra nuokalnėje, už ūkinio pastato, ir jo vanduo tikriausiai buvo skirtas tik gyvuliams girdyti.

O šulinio savininkas baiminasi, kad užterštas vanduo šaltiniu ar sena, nuo tarybinių laikų likusia laukų melioravimo sistema gali atitekėti ne tik iki jo, bet ir iki kaimynų šulinių. Ar tokia grėsmė tikėtina, pasiteiravau hidrogeologo Kęstučio Kadūno, Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjo.

– Vanduo į kalną neteka. Jei teršalas būtų cheminės kilmės, galėtų pasklisti į kitus šulinius, tačiau dvėseliena vandenį užkrėtė bakterijomis. Bakterijos šaltiniu nekeliauja, – sakė hidrogeologas.

Jis pritarė veterinarijos inspektorių siūlymui šulinį išvalyti, išdezinfekuoti ir tik tada atlikti vandens tyrimus.

Kaltų nerado

P.Masiulis pyksta ir sako šulinio nevalysiąs, esą tai turi padaryti tie, kurie jį užteršė. Ikiteisminį tyrimą atlikę Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pareigūnai tvirtina Petro nuomininkų veiksmuose netinkamo elgesio neįžvelgęs. „Su G. ir J.Bridikiais pasikalbėta, jie įspėti dėl netinkamo elgesio jūsų atžvilgiu“, – rašoma vyrui atsiųstame policijos pranešime.

Šulinio savininkas piktinasi ir dėl tokio policijos sprendimo, sako dėl savo nuomininkų policiją kvietęs ne kartą, esą šie jam grasindavę susidorojimu. Tiesa, kartu tame pačiame name teko gyventi tik porą mėnesių. Prieš tai P.Masiulis gyveno ir dirbo Šiauliuose. Vadinamųjų nuomininkų, namo savininko ir į šulinį įmesto tariamo veršio istorija yra kur kas painesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nuomininke vadinama Gaivutė Bridikienė ir P.Masiulis prieš 18 metų išsiskyrė. Kaip pasakoja P.Masiulis, tada tame pačiame paveldėtame savo tėvų name jis leido apsigyventi uošviams. Santuokai iširus, uošviams pasimirus, į namą su naujuoju savo vyru persikėlė P.Masiulio buvusioji žmona. Ir ramiai sau gyveno, kol į teisėtus savo namus sumanė grįžti Petras.

Nepatenkinta namo savininko sugrįžimu pora jo įsileisti nenorėjo. P.Masiulio prašymu, namo sienoje seniūnija išpjovė duris – atskirą įėjimą į P.Masiulio kambarį, kuriame jis gyvena iki šiol.

Gyveno automobilyje

Pernai sausį P.Masiulis nukrito nuo stogo ir patyrė stuburo traumą, septynis mėnesius gydėsi ligoninėse, buvo iš dalies paralyžuotas. Rugsėjį grįžęs į gimtinę, jis gydėsi Skaudvilės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, iš kurios išėjęs norėjo grįžti į tėvų namus, kuriuose gyveno jo buvusi žmona su vyru. Šie jo nenorėję įsileisti. V.Būdvyčio pasakojimu, vyras surengęs protesto akciją – tris dienas gyvenęs automobilyje seniūnijos kieme. P.Masiulis pasakoja automobilyje gyvenęs apie du mėnesius, kol seniūnijos pagalba jam pavyko sugrįžti į namus. Vėliau vyras prašė net LNK laidos „24 valandos“ pagalbos.

– „24 valandų“ reporterė paskambino prokurorams, tada nuomininkai ir išsikraustė, – tvirtina P. Masiulis.

Neigia įmetę veršį

Vyras aprodė kambarius, kuriuose anksčiau gyveno nuomininkai. Elektros laidai trijuose kambariuose nukirsti. Pasak P.Masiulio, tai Bridikių kerštas. Vyras dabar gyvena tame pačiame kambaryje, kuriame apsigyveno seniūnijos pagalba. Jame – lova, spintelė. Vyras prausiasi į dubenį įsipylęs elektriniu arbatinuku pašildyto vandens. Kambarį šildo elektriniu šildytuvu.

Kas įmetė dvėselieną į šulinį, iki šiol neaišku. G.Bridikienė neigia į šulinį įmetusi veršį, sako gyvulių nelaikiusi. Dabar pora įsigijo namą Buteniuose. Kaip nuoskaudą liejo G.Bridikienė, Petro namą kadaise pirko jos tėvai. Tik bėda, kad dokumentų nesusitvarkė, todėl namas teisiškai jiems nepriklauso.