Moksleiviai bus auginami šiltnamiuose

Švietimo ir mokslo ministerija, Nacionalinis egzaminų centras ir moksleivių organizacijos brandina idėją atsisakyti brandos egzaminų, kuriais moksleivių žinios tikrinamos momentiškai, ir pereiti prie brandos darbų rengimo. Esą dabartiniai egzaminai kelia per didelį stresą mokiniams ir trukdo atsiskleisti tikriesiems jų gebėjimams. O štai Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius įsitikinęs, kad gebėjimas valdyti stresą kaip tik ir parodo žmogaus brandą. Oliampiadose dalyvaujantys mokiniai su egzaminų stresu kuo puikiausiai susitvarko.

Kaip „Vakaro žinioms“ pasakojo Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė, idėja pamažu pereiti nuo brandos egzaminų prie brandos darbo - ne nauja. Tokia žinių tikrinimo forma esą suteiktų šansą ir tiems abiturientams, kurie negeba valdyti streso.

„Iš tikrųjų apie tai kalba tiek Nacionalinis egzaminų centras, tiek Švietimo ir mokslo ministerija. Tas naujas modelis vadinamas brandos darbu. Tai reiškia, kad moksleivis nebūtų priklausomas nuo streso, nebūtų įpareigotas per 2-3 valandas pademonstruoti visų savo gebėjimų. Brandos darbas - kai pasirenki atitinkamą temą ir pusę metų ruoši darbą. Atlieki įvairius tyrimus, analizes, kaupi įvairių standartizuotų testų įvertinimus. Liktų tik darbo pristatymas, o momentinio žinių patikrinimo nebeliktų. Pagal galutinį įvertinimą būtų formuojama geriausiųjų eilė“, - aiškino moksleivių atstovė.

„Tai būtų išeitis moksleiviams, negebantiems valdyti streso. Ji suteiktų galimybę nesutrikti ir nenukentėti dėl to, kad negebi susikaupti egzamino metu ar neįstengi valdyti streso“, - pridūrė A.Burneikaitė.

Ji atviravo, kad kol kas ir patys moksleiviai į tokią idėją žiūri nepatikliai, kol nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas brandos darbo vertinimo objektyvumas.

Vilniaus licėjaus direktorius S.Jurkevičius sako, kad planai atsisakyti brandos egzaminų ir pereiti prie kriterinio kaupiamojo vertinimo yra žalingi. „Aš manau, kad tokie planai yra didelis paklydimas. Su šiandienine mokykla mes nesugebėtume įgyvendinti kaupiamojo balo sistemos. Juk valstybiniai brandos egzaminai buvo įvesti, kad visi būtų vertinami objektyviai. Mokykloje parašytais egzaminais pasitikėti yra labai sudėtinga, nes nėra akivaizdžių vertinimo kriterijų. Pažiūrėkite: metiniai mokyklų pažymiai yra neadekvatūs. Kuo daugiau mokykloje reikalavimų, tuo žemesni pažymiai. Kuo mažiau reikalavimų - tuo aukštesni. Būtų tikras košmaras, jei būtų atsisakyta valstybinių egzaminų“, - savo nuomonę dienraščiui išsakė jis.

Kalbos apie per didelį stresą egzaminų metu S.Jurkevičių taip pat stebina: „Dėl tų stresų vėl perdėta. Kai reikia įgyti teisę vairuoti automobilį, baigiasi visi stresai ir niekas tokių dalykų nebekalba. Suprantate, kuo daugiau kalbame apie tą stresą - tuo daugiau jo atsiranda. Tiesiog reikėtų sakyti, kad egzaminai yra natūralus ir privalomas procesas.“

Kauno technologijos universiteto gimnaziją šiemet baigusi abiturientė Monika Tarvydytė taip pat laikosi nuomonės, kad brandos egzaminų atsisakyti nevalia. Monika - viena gimnazijos aktyvisčių, ne tik dalyvavusi ekonomikos olimpiadose, atstovavusi Lietuvai tarptautiniuose projektuose Gruzijoje, Turkijoje bei Kretoje, bet ir už nuopelnus muzikos srityje apdovanota Algirdo Brazausko fondo stipendija. Ji taip pat du kartus yra tapusi Lietuvos sportinių šokių čempione savo amžiaus grupėje.

Keturis valstybinius brandos egzaminus šiemet laikiusi abiturientė atviravo, kad tikėjosi bent vieno šimtuko, tačiau pasisekė šiek tiek mažiau - visus egzaminus išlaikė daugiau kaip 90 proc.

„Egzaminų baimė turbūt yra natūralus dalykas. Visada, kai dar nesi ko nors išbandęs, bijai. Dabar sukuriama tokia opinija, kad egzaminai yra kone svarbiausias dalykas tavo gyvenime, jie sudaro labai didelę dalį tavo stojamojo balo. Net nekalbama apie tai, kad tas, kuris dirba visus 12 metų, egzaminus išlaikys. Bet, aišku, mes KTU gimnazijoje galbūt visai kitaip į tai žiūrime - siekiame ne tik išlaikyti egzaminus, bet išlaikyti juos bent daugiau kaip 87 proc., kad gautume brandos atestatą su pagyrimu. Manau, tai natūralus sportinis interesas, sveika konkurencija. Šimtukas ar ne - stresas gal tam daro įtaką, bet kad dėl jaudulio kas nors visai neišlaikytų egzamino... Manau, kad tai įmanoma nebent žmogui, kuris visai nelankė pamokų“, - kalbėjo būsima Milano (Italija) Bakonio universiteto Tarptautinės ekonomikos ir finansų studentė.