Meilės formulė: Velso princesė Diana

Pamiršti praeities skriaudas

„Buvau nereikalingas vaikas ir tapau nemylima žmona“, - kartą apie save pasakė princesė Diana. Jos dramatišką likimą daugiausia lėmė vaikystė, nors pagal savo kilmę ji visai nebuvo Pelenė. Dianos tėvas Džonas Spenseris (John Spencer) priklausė senai aristokratiškai Spenserių-Čerčilių giminei. Ledi Fermoi (Fermoy), močiutė iš motinos pusės, buvo karalienės motinos freilina. Bet sena grafų giminė netapo laimingos dalios garantu. Tėvui reikėjo įpėdinio, o šeimoje gimė trečioji mergaitė. Jos mylinti širdelė blaškėsi tarp nesutariančių tėvo ir mamos, o kai pasaulį išvydo ilgai lauktas berniukas, tai jau neišgelbėjo irstančios šeimos. Mama išvažiavo, vaikai liko su tėvu. Pagal aristokratiško auklėjimo tradicijas mergaitė iš pradžių mokėsi privačioje mokykloje Norfolke, o paskui išvyko į Kentą, į prestižinę ir brangią nepriekaištingos reputacijos mokymo įstaigą, turinčią šimtametę istoriją. Ji su malonumu mokėsi rankdarbių, šoko, mėgo plaukioti, nardyti. Bet mokslas jai nesisekė: „Maniau, kad esu niekam tikusi. Mano brolis visada gaudavo puikius pažymius, o aš per egzaminus susikirtau“. Žema savivertė ir baimė būti pamestai ją persekios visą gyvenimą.

Todėl reikia žinoti: tėvų klaidos ir psichologinės traumos, patirtos vaikystėje, taps neįveikiama kliūtimi siekiant asmeninės laimės suaugus, jei laiku neatsikratysite kompleksų savarankiškai arba padedant psichologui.

Neskubėti tekėti net už princo

Baigusi mokyklą Diana pradėjo savarankišką gyvenimą bute, kurį jai pilnametystės proga padovanojo tėvas. Ji dirbo auklėtoja vaikų darželyje, ir tai nėra nieko keista: tarp Anglijos „auksinio“ jaunimo buvo įprasta savarankiškai užsidirbti gyvenimui. Jos sesuo Sara tuo metu užmezgė trumpą romaną su princu Čarlzu (Charles). Tuo metu su juo susipažino ir Diana. Čarlzas jai patiko, bet princas jau buvo susižavėjęs Kamila Šend (Camila Shand), kurios tėvai, nors ir netituluoti, buvo artimi rūmams. Kamila buvo beveik metais vyresnė už princą. Linksma, pasitikinti savimi, nedažytais nagais ir be šukuosenų ji vis dėlto traukė daugelio pavydėtinų jaunikių dėmesį. Bet, karūnuotų Čarlzo tėvų požiūriu, ji netiko būti jų sūnaus žmona, nes jos reputacija buvo anaiptol ne be priekaištų, kitaip nei Dianos Spenser. O ir ji pati nesiekė tapti karaliene, todėl ištekėjo už Endriaus Parkerio Boulzo (Andrew Parker Bowles). Kai kas teigia, kad Čarlzas vedė Dianą paklausęs jį palikusios mylimosios patarimo. Kiti šaltiniai tvirtina, kad vedybų su Spenserių šeimos atstove primygtinai norėjo Čarlzo tėvas, princas Filipas (Philip). O Diana? Ji nuoširdžiai pamilo Čarlzą ir tikėjosi, kad su ja jis pamirš praeitį ir ji galės padaryti jį laimingą. Jis paskambino Kamilai iš jachtos „Britanija“ jau penktąją vestuvinės kelionės dieną. Sužinojusi apie skambutį, Diana pareikalavo, kad vyras visiems laikams išbrauktų jos varžovę iš savo gyvenimo, bet Čarlzas nepanoro atsisakyti „geriausios draugės“.

Taigi, jei bent kiek abejojate išrinktojo jausmų nuoširdumu, nereikėtų skubėti susieti su juo gyvenimo, tikintis, kad „viskas susitvarkys“ ir sugebėsite užkariauti jo meilę, kai santykiai taps artimesni. Net jei santuoka su juo šiandien atrodo labai patraukli, yra didelė rizika, kad rytoj tapsite savo iliuzijų auka.

Nekenkti sau

Kartą, apglėbęs žmoną per liemenį, Čarlzas pajuokavo: „Pas mus čia kai ko truputį per daug, ar ne?“ Nuo tada Dianą užvaldė mintis numesti svorio. Podraug su nuolatine depresija šis siekis virto bulimija. Pirmagimį sūnų ji nustojo maitinti krūtimi jau po trijų savaičių - taip pat tam, kad mažėtų svoris. Nei tai, nei kiti mėginimai atkreipti vyro dėmesį rezultatų nedavė: ji įsižeisdavo, užsisklęsdavo savyje, pjaustė venas, rijo tabletes...

Norint užkariauti kieno nors meilę, neverta kenkti sau. Pirmiausia mokykitės mylėti save tokią, kokia esate. O jei jau sumanysite ką nors savyje pakeisti, darykite tai dėl „žmogaus, kurį mylite labiausiai“ - savęs.

Dovanoti meilę tiems, kuriems jos reikia

Bendrame Dianos ir Čarlzo gyvenime buvo abipusių bandymų tapti laimingiems ir dienų, kai laimė atrodė įmanoma. Čarlzas ir Diana buvo geri tėvai, jie didžiavosi savo sūnumis Viljamu (William) ir Hariu (Harry). Tačiau 9-ojo deš. pabaigoje jiedu drauge būdavo nebent per oficialius priėmimus. 1995 m. gruodį Diana milijonams televizijos žiūrovų papasakojo apie „nematomą“ trečiąją jų santuokos dalyvę - Kamilą. Tai buvo rimtas žingsnis, po jo santuoka buvo nutraukta. Jos gyvenime atsirado kitų vyrų. Ji susipažino su kardiochirurgu iš Pakistano Hasnatu Chanu (Hasnat Khan), kurio tėvams sūnaus draugė patiko. Bet šis netrukus pareiškė tėvui, kad vesti Dianos negalės dėl nesutaikomų prieštaravimų. Diana jam buvo pernelyg nepriklausoma, ji neketino atsisakyti aukštuomenės gyvenimo, visuomeninės veiklos, o jam, musulmonui, tai buvo nepriimtina.

Bet asmeninė laimė Dianai nustojo būti svarbiausia. Ji nebereikalavo meilės, ji pradėjo ją dovanoti pati. To ją išmokė Motina Teresė. Diana kartą prisipažino: „Pasaulis vis labiau ir labiau serga dėl meilės žmonėms ir užuojautos nebuvimo. Kas nors turi mylėti žmones ir jiems tai pasakyti“. Ji ir iki skyrybų užsiėmė labdaringa veikla, bet kai meilės trikampis iširo, savo pašaukimą atrado vaikuose ir gailestingumo darbuose. Diana lankėsi senelių namuose ir vaikų ligoninėse, padėdavo materialiai ir slaugė sergančiuosius AIDS, leukemija ir vėžiu, kovojo dėl to, kad būtų uždraustos sausumos minos, labdaros aukcionuose pardavinėjo savo prašmatnias sukneles.

Susitikimas su milijardieriaus Mohamedo Al Fajedo (Mohamed Al Fayed) sūnumi Dodžiu (Dodi), regis, teikė vilčių, kad Dianos gyvenime pagaliau atsirado jos vertas vyras, su kuriuo ji galės būti laiminga. Likus kelioms valandoms iki automobilio avarijos, per kurią žuvo jie abu, vaizdo kameros užfiksavo, kaip Dodis Al Fajedas Paryžiaus juvelyrinėje parduotuvėje renka sužadėtuvių žiedą. Dėl „žmonių princesės“ mirties gedėjo visa Anglija. Aikštė priešais rūmus, kuriuose gyveno Diana, buvo užversta gėlėmis, degė šimtai atminimo žvakučių. Žmonės stovėjo eilėje po septynias valandas vien tam, kad pasirašytų užuojautų knygoje. Jos laidotuvių dieną šalyje buvo paskelbta tylos minutė.

Verta peržengti siauras asmeninių interesų ribas ir pamatyti visą gyvenimo įvairovę. Susidūrus su svetimomis bėdomis, savas sielvartas padeda atrodyti nesvarbus ir nereikšmingas, o meilė, kurią dovanojame kitiems, grįžta, ir su kaupu.