Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai ES

2011 m. Europos Sąjungoje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 77,4 metų, moterų – 83,2 metų, o skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės siekė 5,8 metų. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo trumpiausia Europos Sąjungoje, o moterų – tik nežymiai ilgesnė už Bulgarijos, Latvijos, Vengrijos ir Rumunijos moterų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę. Mažiausias skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės buvo Nyderlanduose, Kipre ir Švedijoje (3,7–3,9 metų).

Per devynis šių metų mėnesius mirė 31,4 tūkst. žmonių – tai 1 119 žmonių (3,7 proc.) daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį

2012 m. mirė 40,9 tūkst. žmonių – tai 99 žmonėmis mažiau negu 2011 m. Per 2001–2012 m. laikotarpį gyventojų mirtingumas kito netolygiai. Nuo 2001 m. iki 2007 m. mirusiųjų skaičius kasmet didėjo ir mirtingumo rodiklis (mirusiųjų skaičius 1 tūkst. gyventojų) pasiekė 14,1. Nuo 2007 m. mirusiųjų skaičius nežymiai mažėjo, tačiau 2012 m. mirtingumo rodiklis Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje ir siekė 13,7. Didesnis mirtingumo rodiklis buvo tik Bulgarijoje (15) ir Latvijoje (14,3). Mažiausias mirtingumas buvo Airijoje – 6,3, Kipre – 6,5 ir Liuksemburge – 7,3.

Mirtingumas

Lietuvoje vyrų mirtingumas žymiai didesnis negu moterų. 2012 m. vyrų standartizuotas mirtingumo rodiklis daugiau kaip 2 kartus viršijo moterų.

Kūdikių mirtingumas. 2012 m. mirė 118 kūdikių (vaikų iki 1 metų amžiaus) – tai 26 (18 proc.) mažiau negu 2011 m. Kūdikių mirtingumo rodiklis (mirusių kūdikių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyvų gimusių kūdikių) siekė 3,9. 2012 m. Lietuvoje kūdikių mirtingumo rodiklis buvo mažesnis negu devyniose Europos Sąjungos valstybėse: Rumunijoje (9), Bulgarijoje (7,8), Latvijoje, Maltoje (po 6,3), Slovakijoje (5,8), Vengrijoje (4,9), Kroatijoje (4,7), Lenkijoje (4,6) ir Jungtinėje Karalystėje (4,2).

Mirties priežastys. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. 2012 m. 85 procentus visų mirties priežasčių sudarė trys pagrindinės mirties priežastys: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 56,6 procento, nuo piktybinių navikų – 19,5 procento, dėl išorinių mirties priežasčių – 8,9 procento visų mirusiųjų.

2012 m. 3,7 tūkst. žmonių mirė dėl išorinių mirties priežasčių: 927 nusižudė, 392 žuvo transporto įvykių metu, 346 mirė dėl sužalojimų, patirtų nukritus, 331 sušalo, 268 mirė apsinuodiję alkoholiu, 232 paskendo, 135 buvo nužudyti.

Daugiausia vyrų (47,8 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, nuo piktybinių navikų mirė 21,6 procento, išorinių mirties priežasčių – 13,5 procento, virškinimo sistemos ligų – 5,6 procento, kvėpavimo sistemos ligų – 4,2 procento visų mirusių vyrų.

Daugiausia moterų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (65,6 proc.), piktybinių navikų (17,4 proc.), virškinimo sistemos ligų (4,5 proc.) ir išorinių mirties priežasčių (4,3 proc.).

Praėjusiais metais pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (43,2 proc.), įgimtos formavimosi ydos (28,8 proc.) ir kvėpavimo sistemos ligos (7,6 proc.).