Lietuviai alergiški nešienautoms pievoms ir seksui

Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės, medicininių tyrimų laboratorijos „Endemik diagnostika" direktorės, gydytojos Eglės Marciuškienės, pasaulyje skaičiuojama, kad vienas iš trijų gyventojų kenčia nuo kažkokios alergijos. Dažniausiai žmonės net nežino, kad yra kažkam alergiški ir ieško kitų organų sutrikimų ar infekcijos.

Alergijų didėjimo priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios ir pasaulio medikai bei mokslininkai deda daug pastangų alergijų tyrimams. Oro tarša vis dėlto turi tam įtakos, nes alergiškų žmonių daugiau yra miestuose. Manoma, kad kenkia ir dulkėtumas, ir automobilių išmetamosios dujos, ir neprižiūrimos miestų teritorijos, t.y. nešienaujamos pievos ir nevalomos gatvės.

"Įdomu tai, kad vaikai, kurie nuo pat gimimo auginami labai steriliai, vengiant bet kokių kontaktų, bet kokio prisilietimo prie dulkių ar žolės, mamos plauna jiems rankytes, valo, dezinfekuoja, o jie dažniau tampa alergiški negu tie, kurie laksto be kelnyčių kaimuose ir rankos purvinos, ir su tom pačiom rankom valgo. Todėl nuomonių, kodėl daugėja alergiškų žmonių, yra pačių įvairiausių, ir manau, kad apie tai dar bus diskutuojama ilgai', - sako gydytoja.

Stipriai daugėja sezoninių alergijų, būtent įkvepiamųjų alergenų, kurie yra lauke, gamtoje. Tai visi žydintys augalai, jų žiedadulkės. Pavasarį to išvengti sunkiau, o vasarą tokių alergenų gamtoje galima sumažinti. "Tad prie alergijų sukėlėjų reikėtų priskirti apsileidusią miestų ir miestelių valdžią, kuri nešienauja pievų ir parkų. Nešienaujamose pievose visos žolės auga ir pradeda žydėti, todėl didėja žiedadulkių koncentracija ore, sukelianti intensyvesnius alergijų simptomus. Tad vienas iš apsaugos būdų yra nebūti ten, kur yra pjaunama žolė, nes sujudinus žolę, žiedadulkių koncentracija dar labiau didėja. Nešienautoje pievoje taip pat didesnė ne tik žiedadulkių, bet ir kur kas pavojingesnių gyvybei erkių koncentracija", - sako gydytoja.

Gydytojos E. Marciuškienės teigimu, lietuviai visai netoleruoja pelyno, yra alergiški gysločiui, dilgėlėms, beržams, lazdynams, motiejukams ir įvairioms javų žiedadulkėms. Iš naminių gyvūnų daugiausiai alergijas sukelia šunys ir katės, taip pat yra nustatoma alergija arklio, karvės epiteliui, plaukams, triušiui bei įvairiems plunksnų mišiniams. Alergenų yra drėgnose apleistose, neremontuojamose patalpose. Iš maisto lietuviams dažniausiai alergijas sukelia kiaušiniai, pienas, riešutai, braškės, abrikosai, apelsinai. Yra Lietuvoje moterų, kurios alergiškos vyro spermai.

"Jeigu yra maisto alergija tam tikram konkrečiam produktui, žmogus to maisto gali nevartoti. Tačiau tada jis dažniau vartoja kitus produktus ir taip išsivysto alergija kitiems produktams. Todėl visąlaik pacientams rekomenduoju patiems ieškoti alergenų, aišku, kreipkis į specialistus. Dabar yra tinkleliai ant langų, sumažinantys alergenų patalpoje kiekį, taip pat yra antialerginės patalynės, čiužinių. Dabar alergiškiems žmonėms yra labai daug palengvinimų, ir aišku, visuomet lieka medikamentinis gydymas, kurį jau siūlo alergologai", - sako gydytoja.

Gydytoja nėra vaistų priešininkė, tačiau mano, kad kartais reikia pratintis prie kurio nors alergeno be jokių vaistų. "Yra mokslininkų, kurie teigia, kad esant maisto alergijai, nereikia nutraukti to maisto vartojimo, o reikia žmogaus organizmą pripratinti prie to maisto, maistą vartoti labai mažais kiekiais, bet pastoviai, tuomet organizmas tiesiog adaptuojasi prie tų alergenų. Bet tai yra tam tikri siūlymai, tam tikros mokyklos, ir jau žmogus turi teisę rinktis, kaip jam elgtis", - sako gydytoja.