Ar gali būti, kad Konstitucija gina tik turtingus piliečius, o nebegalintys dirbti, pasiligoję - beteisiai? Ar tikrai nusavintų pensijų prašantieji yra daug prastesni piliečiai už darbingus valstybės politikus, teisėjus? Kruopomis mintantys senukai valdžiai nebaisūs ir būtų visai gerai, jei išparduotų tuos nežmoniškai brangius butus ar kelias vištas, dar likusias kaimo tvartelyje, ir emigruotų pas vaikus. Nebereikalautų kompensacijų už šildymą, neužimtų brangių lovų ligoninėse.
Dar nepasiligoję, veiklūs pensininkai emigruoja. Kiek iš jų įsidarbina, kiek gyvena vaikų išlaikomi, statistikos nėra. „Sodros“ Užsienio išmokų tarnybos duomenimis, žmonių, kuriems Lietuvoje paskirta pensija yra išmokama kitose valstybėse, kasmet daugėja. Pernai pensijos pagal Europos Sąjungos reglamentą buvo mokamos jau 13 tūkst. 388 gavėjams. Iki krizės, 2007 m., tokių žmonių buvo tik 3 tūkst. 671. Daugiausia lietuvių užsieninį darbo stažą įgijo Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Estijoje, Airijoje, Ispanijoje, Danijoje.
„Sodros“ Užsienio išmokų tarnybos direktorius Saulius Jakimčius teigia, kad Europos Sąjungos reglamentas numato, jog kitoje šalyje padirbėjus bent vienus metus pensija perskaičiuojama. Neišdirbus metų, tokios prievolės šaliai nėra. Jei žmogus dirba kvalifikuotą, gerai mokamą darbą Skandinavijos šalyse ar Vokietijoje, per kelerius metus gali gerokai pasididinti senatvės pensiją.
Emigruoti geriau nei nusišauti
Susirasti darbo užsienyje gali tik jaunesni pensininkai, pavyzdžiui, į pensiją dar gana jauni išeinantys teisėsaugos pareigūnai. Karšinčių svetur niekas nelaukia.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė teigia, kad apie buvusių pareigūnų emigraciją duomenys nėra renkami. Buvę policininkai dažniausiai išvyksta uždirbti pinigų, ne nuolat gyventi. Dauguma pareigūnų į pensiją išeina sulaukę 45-50 metų, ištarnavę 20 metų. Visuomenėje vyraujanti nuomonė, esą policijos pareigūnų pensijos yra didelės, nėra teisinga. Didelės tik buvusių vadovų pensijos. Į užtarnautą poilsį išėjusiems pareigūnams mokamos 20 proc. gauto atlyginimo dydžio pensijos, tačiau jei tik pareigūnas įsidarbina, nebegauna 360 litų bazinės pensijos dalies. „Žemesnės grandies pareigūnų pensijos nedidelės, jos tebėra sumažintos. Nei mūsų tėvai, nei pareigūnai negauna orių pensijų“, - teigia L.Soščekienė.
Išėjusiems į pensiją policininkams susirasti darbą mūsų šalyje sunku. Darbdaviai bijo, kad buvęs policininkas „ims visur kaišioti nosį“. Pareigūnų integravimosi į darbo rinką programa buvo sukurta, tačiau realiai neveikė dėl lėšų stokos. Pritapti civiliame gyvenime buvusiems policininkams sunku. Įpratę prie veiklos ir greito gyvenimo tempo, išėję į pensiją ir negavę darbo, jie neretai palūžta, žudosi. Labiau pasiseka tiems, kurie emigruoja ir nesigėdi juodo darbo kitose šalyse.
Laukia, kad išmirtume
„Kur aš beemigruosiu, jei esu jau 77 metų?“ - „Respublikai“ teigė Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Šiaulių skyriaus vadovas Benas Stasys Jokubauskas. Apie kokią emigraciją galima galvoti, jei dauguma „bočių“ gyvena iš 600-700 litų pensijų? „Pergyvenome Antrąjį pasaulinį karą, pokarį, labai sunkiai dirbome. Dabar mūsų uždirbtas turtas yra išparduotas, iššvaistytas. Kai valstybei buvo sunku, užklupo krizė, mes, senjorai, buvome solidarūs, sutikome pakentėti, nerengėme piketų. Dabar, kai ekonomika atsigauna, valdžia be jokio sąžinės graužimo atsuko mums nugarą. Vyriausiam mūsų skyriaus „bočiui“ - jau 97 metai. 2015 metų, kai žadama grąžinti nusavintą pensijų dalį, daugelis mūsiškių nebesulauks. Matome, kad valdžia tik ir laukia, jog senukai išmirtų. Kas mums belieka: susirenkame, pasikalbame, vienas kitą geru žodžiu palaikome“, - teigė B.S.Jokubauskas.
„Mes, pensininkai, esame labai įskaudinti. Su mumis elgiamasi ciniškai. Teisėjai, valstybės politikai ir valdininkai taip neskursta, kaip mes, tačiau per krizę sumažinti atlyginimai jiems sugrąžinami. Organizavome mitingą Vilniuje, reikalavome pradėti grąžinti nusavintą pensijų dalį ir kompensuoti jų nuvertėjimą. Daugiausia, apie 50 autobusų, žmonių atvažiavo iš provincijos. Vilniečių nedaug atėjo, žmonių nusivylimas yra toks gilus, kad jie jau niekuo nebetiki. Gerai, kad dar yra tikėjimo nepraradusių žmonių, todėl ginsime savo teises, organizuosime naują mitingą prieš kitų metų valstybės biudžeto tvirtinimą“, - sakė Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas vilnietis Petras Ruzgus.
Rašyti komentarą