Brolis PIJUS:
- Aš suprantu, kad televizijoms, kaip verslo įmonėms, labai svarbu atrasti balansą tarp visokių vertybių. Pinigų uždirbti reikia, o iš tokių tikėjimo dalykų jų uždirbti nepavyksta, tad kartais išeina toks sviesto ir vandens suplakimas. Aišku, tokie laikai, todėl daugelis televizijų bando atrasti tą išmintingą aukso vidurį.
Apskritai šiuolaikinis žmogus keistai akcentuoja tradicijas. Tradicija pati kaip tokia yra beveik bevertė, jeigu ji neneša žinios, tikro užtaiso.
Televizijoje, kai paklausai, dažnai yra postringaujama apie tokius dalykus, kaip pavasaris nugalėjo žiemą, kaip palydima žiema. Toks vandenėlis, kaip liaudis sako, vėjus kalba. Ką reiškia pavasario pergalė prieš žiemą? Kai buvau ketverių metukų, man tokios šventės buvo prasmingos, bet suaugusiam žmogui... Juk metų laikai keičiasi kasmet. O kai sėdi biure dangoraižyje, jokio skirtumo, ar diena penkiomis minutėmis ilgesnė, ar trumpesnė...
Šiuolaikiniam žmogui daugybė švenčių, taip pat ir krikščioniškos katalikiškos šventės, yra beprasmės todėl, kad jos jau nebeperduoda turinio arba, kitaip tariant, nėra žmonių, kurie perduotų ne tik šventės tradiciją, bet ir jos turinį.
Tarkime, ko verta tradicija dažyti kiaušinius, jei aš kiekvieną rytą valgau kiaušinių per pusryčius. Daugeliui žmonių Velykos yra proga su dubeniu mišrainės pasėdėti prie televizoriaus. Šventės ir jas įtvirtinančios tradicijos yra beprasmybė tol, kol neaišku, ką tuo norima pasakyti.
Nors tai skamba nebešiuolaikiškai, nebesekuliariai, bet reikėtų akcentuoti tikėjimo momentą, kad Velykos - tai Jėzaus prisikėlimo iš numirusių paminėjimas ir kad lygiai tą patį kelią nueisime kiekvienas iš mūsų.
Kitaip tariant, Velykų, Kristaus mirties ir prisikėlimo šventė, liudija vieną nepaprastai svarbią tikinčiam žmogui tiesą - kad mirtimi gyvenimas nesibaigia!

Rašyti komentarą