„Kitokiam“ žmogui įsidarbinti – misija neįmanoma?

Šalies įmonių vadovai, akademinio pasaulio atstovai ir sprendimų priėmėjai dalysis sėkmės istorijomis ir sieks keisti nusistovėjusį požiūrį į socialinės rizikos grupių atstovus konferencijoje „Daugiau nei darbdavys“ lapkričio 21 dieną viešbutyje „Hilton Garden Inn“ Vilniuje.

Konferencijos iniciatorės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministrės Eglės Radišauskienės teigimu, socialinės atskirties klausimas šiandien aktualus ne tik ją patiriantiems žmonėms, bet ir kvalifikuotų specialistų trūkumą išgyvenantiems darbdaviams.

Tai, kad į darbo pokalbius ne visuomet kviečiami visi kandidatai, kurie atitinka darbo pozicijos kompetencijas, rodo sistemines spragas, kurios atneša žalos darbdaviams, ir darbuotojams.

„Mūsų inicijuotos apklausos rodo, kad net 25 proc. šalies gyventojų reaguotų neigiamai, jei jų kolega taptų asmuo iš socialinės rizikos grupių. Taip pat tik du trečdaliai šalies darbdavių sutinka, kad darbuotojo kvalifikacija ir kompetencija yra svarbiau nei „švari“ asmeninė praeitis.

Norime, jog praktiškai veikiantys verslai patys pasidalintų žiniomis, kaip ir kodėl jie ryžtasi įdarbinti socialinę atskirtį patiriančius žmones, kaip tam ruošia kolektyvą bei pritaiko darbo aplinką. Mūsų tikslas – įkvėpti, nukreipti ir paskatinti darbo rinką išnaudoti atsiveriančias galimybes“, – teigia viceministrė E. Radišauskienė.

SADM inicijuotos kampanijos „Lygink rūbus, ne žmones“ metu „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa parodė, jog darbo rinkoje vis dar susiduriama su tolerancijos trūkumu.

13 proc. gyventojų prisipažino būdami darbdavio vietoje nepriimtų į darbą kompetentingo žmogaus, praeityje turėjusio problemų dėl alkoholio, narkotikų vartojimo ar atlikusio bausmę įkalinimo įstaigoje.

Dar 21 proc. priimtų tik tuo atveju, jei nebūtų kitų tinkamų kandidatų su „švaria“ praeitimi.

Pasak viceministrės, vaikų globos namų auklėtiniai, prekybos žmonėmis aukos, buvę kaliniai – visi šioms grupėms priklausantys žmonės tarsi nešiojasi „buvusiųjų“ šleifą ir nuolat turi susidurti su neigiama darbdavių ar aplinkinių nuomone, vis dar gajais stereotipais:

„Juk iš tiesų žmogaus praeitis, gyvenimo istorija ir žodis „buvęs“ neapibrėžia profesinių kompetencijų, įgūdžių ir gebėjimų. Metas tam padėti tašką, nustoti lyginti suvokiant, kad ir žmogus su negalia, ir pabėgėlis, ir kiti socialinę atskirtį patiriantys visuomenės nariai gali dirbti taip pat gerai, kaip ir visi kiti“.

Išskirtinai šalies darbdaviams ir personalo atrankų specialistams skirtoje konferencijoje „Daugiau nei darbdavys“ sėkmės pavyzdžiais dalysis restoranų „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“ direktorė Odeta Bložienė, kuri atskleis didžiausias išmoktas pamokas ir gautas patirtis, įdarbinant „kitokius“ žmones.

15-os metų salotų ruošimo patirtį turinčio baro „Mano Guru“, kuriame įdarbinami priklausomybių turėję darbuotojai, direktorė Reda Sutkuvienė parodys, kokią naudą verslui ir visuomenei gali atnešti nuo stereotipų išsilaisvintas požiūris, kai žmones vertiname pagal tai, ką jie geba dabar, o ne ką patyrė praeityje.

„Magnusson ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos advokatė Rūta Didikė dalysis diskretiško įdarbinimo taisyklėmis. Apie žmonių, turinčių klausos sutrikimų, įdarbinimą pasakos prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ personalo valdymo partnerė Vaida Kaikarienė.

Patirtimi apie tai, kaip pasinaudoti integracijos įrankiais darbo rinkoje, dalysis ir Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, darbo rinkos ekspertas Boguslavas Gruževskis. O Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Ekonominės valdysenos pareigūnas Ričardas Gaurys apžvelgs bendrą integracijos situaciją Lietuvoje ir Europoje.

Konferencija yra socialinės kampanijos „Lygink rūbus, ne žmones“ dalis, kurios tikslas – keisti visuomenės ir darbdavių nuostatas, siekiant parodyti, kad darbinės kompetencijos ir kvalifikacijos yra svarbiau nei asmeninė žmogaus praeitis.