Surašymo duomenimis, Vilniuje gyvena 128-ių tautybių atstovų. 63,2 proc. miesto gyventojų laiko save lietuviais, 16,5 proc. – lenkais, 12 proc. – rusais, 3,5 proc. – baltarusiais, 1 proc. ukrainiečiais. Per 10 metų Lietuvos sostinėje gyvenančių rusų sumažėjo 2 proc.
Antrame pagal dydį Lietuvos mieste – Kaune gyvena 85-ių tautybių atstovai. Dauguma kauniečių – 93,6 proc. yra lietuviai. Kaune gyvena 3,8 proc. rusų, po 0,4 proc. lenkų ir ukrainiečių, 0,2 proc. baltarusių.
Klaipėdoje suskaičiuota 77-ių tautybių atstovų. 73,9 proc. miesto gyventojų yra lietuviai, 19,6 proc. – rusai, 1,9 proc. – ukrainiečiai, 1,7 proc. – baltarusiai.
Situacija Panevėžyje ir Šiauliuose panaši kaip Kaune. 93,6 proc. šiauliečių yra lietuviai, 4,1 proc. – rusai, 0,5 proc. – ukrainiečiai, 0,3 proc. – baltarusiai, 0,2 proc. – lenkai. Panevėžyje lietuviai sudaro 96,1 proc. miesto gyventojų, rusai – 2,4 proc., ukrainiečiai – 0,3 proc., o lenkai – 0,2 proc.
Surašymo duomenimis, per 10 metų Lietuvoje sumažėjo nacionalinių mažumų atstovų. 2001 m. šalyje gyveno 6,3 proc. rusų, o 2011 m. – tik 5,8 proc. Per 10 metų 0,1 proc. sumažėjo ir lenkų, 2011 m. jie sudarė 6,6 proc. gyventojų. O nuo 2001 m. Lietuvoje gyvenančių baltarusių skaičius beveik nepasikeitė – jų tebėra 1,2 proc.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą