Kas geriau - paskaita ar treniruoklis?

"Pastatydavo suolelį ar treniruoklį, ir visiems būdavo aišku, kur padėjo gautas lėšas. O dabar skirs pinigus abejotinos vertės paskaitoms ar seminarams, kurie tikrai ne visiems įdomūs", - replikavo vienos kaimo bendruomenės narys.

Ši naujovė itin nepalanki Klaipėdai. Ankstesniais metais iš valstybės bendruomeniniams reikalams uostamiestis gaudavo maždaug 150 tūkst. eurų, o šiemet bus remiamas tik vienintelės Girulių bendruomenės projektas, kuriam numatoma skirti 8,5 tūkst. eurų.

Kiti projektai buvo atmesti. Tiesą sakant, jų ir buvo vos 9, mat juridinių bendruomenių uostamiestyje ne itin daug.

Bendruomeniškumas užšals?

"Manau, kad dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos požiūrio Klaipėdos bendruomeniškumas 2016-aisiais - Bendruomenių metais - paprasčiausia užšals", - apgailestauja uostamiesčio politikas, Pajūrio vietos bendruomenės tarybos pirmininkas Saulius Liekis.

2015 metų pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė, kad bendruomeniškumui skatinti skirtos lėšos bus skirstomos ne per vietos bendruomenės tarybas, kaip būdavo ankstesniais metais, o per projektus, juos tiesiogiai teikiant ministerijai. Tai esą ir pakišo koją uostamiesčiui.

"Klaipėda - specifinis miestas. Jame nėra seniūnijų, daugiabučių gyvenamuosiuose rajonuose nėra įsikūrusių vienijančių bendruomeninių organizacijų, išskyrus senamiestį ir keletą individualių namų kvartalų. Taigi dabar, norint gauti finansavimą, reikės steigti bendruomenę. Bet aš manau, kad bendruomeninės organizacijos turi kurtis iš narių poreikio burtis, o ne iš poreikio "įsisavinti" pinigus. Gaila, kad ministerijos žmonės dar nelabai supranta Klaipėdos miesto bendruomeniškumo specifikos ir mano, kad savivalda daro įtaką bendruomenės sprendimams. Keista, kai manoma, kad Vilnius gali geriau nuspręsti dėl projektų finansavimo", - stebėjosi S. Liekis.