Karjeros veteranus keičia migrantai tarp skirtingų darbo sričių

„Kadangi gyvename technologijų amžiuje, šiandien vis labiau ryškėja tendencija, kad nebeužtenka būti kažkurios vienos srities specialistu. Skaičiuojama, kad universiteto laipsnio įgijimas yra aktualus maždaug penkeriems metams, todėl ateityje kone visi būsime priversti persikvalifikuoti ar savo turimas žinias vienaip ar kitaip atnaujinti. Prognozuojama, kad iki 2030 m. apie 60 mln. žmonių turės pakeisti arba praplėsti savo profesiją. Šiame kontekste mokymasis visą gyvenimą (MVG) – suteikia žmogui galimybių prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir naujų technologijų“, – sako Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė, karjeros konsultantė Daiva Šilienė.

Architektė atlaikė draugų spaudimą ir įkūrė vaikų darželį

Mokymuisi, pasak jos, vieni pasirenka švietimo įstaigas – nuo mokyklų iki universitetų, kiti – neformalius būdus – mokymus ar seminarus, treti – savarankišką mokymąsi, pavyzdžiui, bendruomenėse, šeimoje, užsiimant savišvieta, skaitant knygas ar kritiškai atsirenkant informaciją iš interneto.

„Vieną dieną sulaukiau netikėtos klientės – 62-iejų architektės, kuri kreipėsi į mane prašydama pagalbos. Ji jautėsi per ilgai užsisėdėjusi vienoje vietoje ir troško karjeros pokyčių. Pasirodo, nuo vaikystės moteris visą gyvenimą svajojo dirbti ikimokyklinio ugdymo auklėtoja. Taip moteris nusprendė kardinaliai pakeisti profesiją ir šiandien ji yra įkūrusi privatų vaikų darželį. Tai puikus pavyzdys, kad net ir būnant senjoru galima persikvalifikuoti ir puikiai surasti savo vietą, svarbiausia – atlaikyti draugų, artimųjų ir visuomenės spaudimą, kad „gal jau ir ne laikas tai daryti“, – sako D. Šilienė.

Kaip ir kodėl mokytis visą gyvenimą, galimybės augti ir kaip paprasčiau persikvalifikuoti? Į šiuos klausimus vasario 6–7 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstančioje tarptautinėje mokymosi, studijų ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2020“ savo patirtimi bus galima gauti atsakymus specialioje erdvėje „Mokymasis visą gyvenimą“, įsikūrusioje 1 salėje.

Svarbu neprarasti smalsumo

Emocinė sveikata, socialinė integracija bei bendruomeniškumo skatinimas bet kuriame amžiuje – MVG suteikiamos didžiausios naudos, kurias išskiria Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliekami tyrimai. „Žinoma, dar nemažai kam ir sunku suprasti, kad vienos kvalifikacijos šiame amžiuje jau gali ir nebeužtekti. Tokiems žmonėms galiu duoti tik vieną patarimą – reikia imti ir daryti, eiti ir ieškoti savo srities. Svarbu neprarasti smalsumo ir sau atsakyti į klausimus: ką aš gebu, ką moku, o ko ne, ko norėčiau, kokie mano gebėjimai“, – aiškina karjeros pasirinkimo klausimais konsultuojanti moteris.

Deja, dar nedidelę mokymosi visą gyvenimą statistiką iliustruoja ir „Eurostat“ mokymosi visą gyvenimą (MVG) rodiklis, kuris rodo per paskutines keturias savaites besimokiusių žmonių dalį, skaičiuojant nuo visos 25–64 m. amžiaus populiacijos. 2013 m. Europos Sąjungoje (ES) vidutinis MVG rodiklis siekė 10,5 proc. Palyginus su kitomis ES šalimis, Lietuvos MVG lygis yra žemas – Lietuva pagal jį buvo 21 vietoje ES.

Iš menų migruoja į paklausią informacinių technologijų (IT) sritį

Sėkmingų persikvalifikavimo istorijų šiandien netrūksta, o darbdaviai į tai žvelgia labiau kaip į privalumą ieškant darbo. „Danske Bank“ IT centro žmogiškųjų išteklių strategijos partnerė Indrė Sakalauskienė pastebi, kad šiandien darbo rinkoje atsiradus tuščiai nišai, žmonės nebijo persikvalifikuoti ir ją užpildyti.

„Šiandien darbo rinkoje ypatingai trūksta IT specialistų, o jauni žmonės nieko nelaukia ir ją po truputį užpildo. „Danske Bank“ dirba bent kelios dešimtys kvalifikaciją pakeitusių darbuotojų, kurie atėjo į IT sritį, nors turi istorijos, kūrybos, vadybos ar su menais susijusį išsilavinimą. Šiandien karjeros pasirinkimus dažnai bandoma įsprausti į tam tikrus rėmus, tačiau ribos tarp skirtingų sričių trinasi, net tokioje, atrodo, „vyriškoje“ IT srityje šiandien save gali atrasti kiekvienas“, – sako I. Sakalauskienė. „Danske Bank“ atstovė priduria – profesijos keitimui nėra amžiaus, lyties, specialybių barjerų, svarbu nusiteikti, kad pradžioje dirbti teks daug.

Ji dalijasi pavyzdžiu apie informacinių technologijų sritį niekada nesvajojusią Liną Valiokaitę, kuri po mokyklos baigimo pasirinko studijuoti istoriją, nes jautėsi negabi tiksliesiems mokslams. Tačiau baigusi istorijos bakalaurą suprato, kad šis karjeros kelias – ne jai. Pirmiausia, ji išbandė klientų aptarnavimo sritį vienoje informacinių technologijų kompanijoje, kur pradėjo labiau domėtis šia sritimi ir savarankiškai mokytis programavimo. Viskas apsivertė tapus „Women Go Tech“ mentorystės programos dalyve. Po dvejų persikvalifikavimo metų ji dirba jaunesniąja programinės įrangos inžiniere.

Išsilaikyti darbo rinkoje padeda žinios apie skaitmenines technologijas

Tai, kad mokytis visą gyvenimą mūsų šalyje yra galimybių, iliustruoja ir visose šalies viešosiose bibliotekose vykstantys nemokami „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymai. Juose jau dalyvavo beveik 40 tūkst. šalies gyventojų, kurių amžius – nuo 18 iki 92 metų. Projekto vykdytoją atstovaujanti asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė pasakoja, kad mokytis ir paklausti, jeigu kažko nesuprantame, neturėtų būti gėda. Mokymų organizatoriai, skatindami tobulėti visą gyvenimą ir semtis žinių nepriklausomai nuo amžiaus, kviečia užsukti į bibliotekas.

„Realybė tokia, kad vis dar nežinome, kaip saugiai apsipirkti internetu, ne visi mokame naudotis el. bankininkyste, registruotis internetu pas gydytoją, saugiai bendrauti ir dalintis asmenine informacija socialiniuose tinkluose ar kaip atskirti patikimas naujienas nuo melagienų. Vyresnio amžiaus gyventojai susiduria su sunkumais bei praktinių įgūdžių stoka, naudojantis ne tik internetu, bet ir išmaniaisiais įrenginiais. Pagal „Prisijungusi Lietuva“ mokymų statistiką matome, kad didžiausią mokymų dalyvių dalį – net 42 proc. sudaro 51–65 m. žmonės, kurie nori išmokti ir įgyti praktinių žinių, palengvinančių naudojimąsi skaitmeniniais įrenginiais ir internetu. Nedirbantiems arba ieškantiems naujų karjeros galimybių mokymai siūlo galimybę rinktis iš 9 programų – nuo to, kaip išmaniai prisistatyti darbdaviui, iki to, kaip susikurti tinklaraštį savo verslo pradžiai“, – pasakoja asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad tiems, kurie nenori ar neturi galimybės lankyti mokymų viešojoje bibliotekoje, yra alternatyva – mokytis savarankiškai arba bibliotekose ieškoti e. skautų. E. skautai – tai 14–29 metų jaunuoliai, pasiryžę pasidalinti savo žiniomis su vyresnio amžiaus žmonėmis ir padėti jiems naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 1000 e. skautų. Su iniciatyva bus galima susipažinti parodoje „Studijos“, vyksiančioje LITEXPO jau vasario 6–7 d.