Vaiduoklių šventė pasauliniu mastu nebuvo plačiai minima iki XX a. Iki tol Helovinas nacionaline švente tebuvo pripažintas Airijoje.
Lapkričio 1-oji keltams reiškė naujų metų pradžią. Jie tikėjo, kad paskutinę senųjų metų dieną ir naktį mirties dievas susirenka tais metais mirusių žmonių sielas. Blogų žmonių sielos apsigyvena gyvūnų kūnuose, o gerųjų - žmonių kūnuose. Naujųjų metų išvakarėse aplink esą klajoja vaiduokliai ir raganos. Norėdami jų atsiginti keltai ant kalvų degindavo laužus, užsidėdavo kaukes ir aplink juos šokdavo.
Psichologas Levas Hegajus (Lev Hegay) aiškina, kad vampyrų bei kitokių vaikščiojančių numirėlių archetipai ir dabar atranda atgarsį žmogaus pasąmonėje, nes bet visi žmonės bijo mirties, kuri neišvengiama. Veiksmai, per kuriuos esą įveikiamos mirties jėgos, turi kontrafobijos elementą. "Tai tarsi vaistas nuo baimės, kovos su ja būdas, - sako psichologas. - Be to, drąsiau visa tai daryti su būriu draugų..."
Rašyti komentarą